Armnijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Armėnijos ūkis plėtojamas netolygiai. Ekonominę krizę pagilino 1988 žemės drebėjimo padariniai, konfliktas Kalnų Karabache, armėnų pabėgėlių srautas iš Azerbaidžano, 1992–1993 energetinė blokada (buvo uždaryti geležinkelis ir naftotiekis iš Azerbaidžano ir Turkijos; dėl tuo metu Sakartvele vykusio pilietinio karo beveik nebuvo tiekiamos dujos). 1999 BVP sudarė 1,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, jo dalis vienam gyventojui – 500 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Užsienio skola 840 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (2000).
1
2021, Pasaulio banko duomenimis, Armėnijos BVP sudarė 13,861 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 43,424 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 4670 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 14 630 JAV dolerių). Defliacija 0,2 % (2023 08).
https://s.vle.lt/diagramos/218.html
Pramonė
Alaverdi vario lydymo kombinatas
21 a. pradžioje Armėnijos pagrindinė produkcija: stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba, kasyba, deimantų apdirbimas, metalo pjovimo staklių, kalimo ir presavimo staklių, elektrinių variklių, megztų drabužių, trikotažo, batų, šilko, chemijos gaminių, sunkvežimių, mikroelektronikos, juvelyrinių dirbinių gamyba. Diduma (beveik pusė) Armėnijos pramonės produkcijos pagaminama Jerevane. Kasama vario, molibdeno, geležies rūdos, akmens druska, auksas, sidabras, gaunama tufas, pemza, gipsas, marmuras, perlitas, bentonitas. 1999 pagaminta 5,72 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos; 42,7 % tiekė šiluminės elektrinės, 36,3 % – atominė elektrinė (Mecamore), 21 % – hidroelektrinės. Prie Hrazdano upės yra hidroelektrinių (bendra galia 550 megavatų).
Maisto pramonė perdirba vynuoges, tabaką, vaisius ir daržoves (svarbiausios įmonės – Ararato slėnyje, Armėnijos šiaurės rytuose ir pietuose), gamina gėrimus (Jerevane, Aštarake, Vaharšapate, Artašate, Armavire), vaisių ir daržovių konservus (Jerevane, Armavire, Kapane), sūrius (Stepanavane, Sisiane, Giumri), mėsos (Jerevane, Vanadzore, Giumri, Stepanavane) ir tabako (Jerevane, Sevane) gaminius. Daugiausia juvelyrinių dirbinių pagaminama Jerevane. Varis lydomas Kapane ir Alaverdi, aliuminis – Jerevane. Chemijos pramonės (sintetinio kaučiuko, kaustinės sodos, lakų, dažų) įmonių daugiausia Jerevane, Vanadzore. Statybinių medžiagų pramonė gamina gelžbetonines konstrukcijas, betoną, akmens apdailos plyteles, cementą, negesintas kalkes; įmonės Artike, Hrazdane, Ararate. Mašinų gamybos svarbiausi centrai – Jerevanas, Giumri, Vanadzoras; gaminama metalo pjovimo staklės, automobiliai, elektriniai varikliai, išcentriniai siurbliai, kilnojamos elektros stotys, jėginiai transformatoriai, sunkvežimiai, dviračiai, laikrodžiai. Lengvosios pramonės svarbiausios šakos – tekstilės (medvilnės, vilnos, šilko), trikotažo ir siuvimo; didžiausios įmonės Jerevane, Giumri. Dailieji amatai (kilimų audimas, keraminių dirbinių gamyba).
2
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima 42 % Armėnijos teritorijos, iš jų 23 % – pievos ir ganyklos, 16 % – dirbamoji žemė (apie 70 % drėkinama), 3 % – sodai. Svarbiausi žemdirbystės rajonai – Ararato lyguma, Širako plynaukštė ir Sevano įduba. 21 a. pradžioje privatūs ūkiai pagamino 95 % žemės ūkio produkcijos. 75 % žemės ūkio produkcijos tenka gyvulininkystei. Iki 1000 metrų aukščio drėkinamosiose žemėse auginama vynmedžiai, šiltamėgiai vaismedžiai, vilnamedžiai, daržovės, aukščiau – kviečiai, miežiai, bulvės, pomidorai, tabakas, obelys, kriaušės. Surenkama šiek tiek graikinių, lazdyno riešutų, granatų, migdolų. Auginama eterinių aliejų augalai (pelargonijos, snapučiai). Gyvulininkystės svarbiausios šakos – galvijininkystė ir avininkystė. Bitininkystė. Žvejyba.
avių kaimenė
3
4
5
Turizmas
Armėnijos operos ir baleto teatro rūmai Jerevane (1926–1953, architektas A. Tamanianas; priekyje – A. Spendiariano paminklas, 1971, skulptoriai H. Čiubarianas, A. Sarkisianas)
Ečmiadzino katedra Vaharšapate (303, perstatyta 480)
1998 Armėniją aplankė apie 31 800 užsienio turistų; pajamos iš turizmo sudarė apie 10 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia lankoma Jerevanas, Artašatas (šilko kelio prekybinis centras), vidurinių amžių vienuolynai. Prie mineralinių versmių įsikūrę Diližano, Džermuko, Arzni, Achtalos kurortai.
Transportas ir ryšiai
21 a. pradžioje buvo 16 000 kilometrų automobilių kelių (iš jų apie 7567 kilometrai su kieta danga), geležinkelių – 825 kilometrai. Svarbiausi geležinkeliai: Jerevanas–Giumri, Jerevanas–Vanadzoras, Jerevanas–Hrazdanas; geležinkeliai į Iraną, Sakartvelą. Tarptautinis plentas į Iraną. Nuo 1997 kursuoja autobusai į Siriją. Jerevane yra tarptautinis oro uostas. Oro transporto bendrovės Armenian Airlines lėktuvai skraidina keleivius į Rusiją, kitas Europos šalis, Vidurinius Rytus.
Bankai
21 a.pradžioje veikė Armėnijos centrinis (būstinė Jerevane), 31 komercinis, 1 taupomasis (Jerevane) bankai, 3 vertybinių popierių (dvi Jerevane, Giumri) ir viena prekių (Jerevane) biržos. Didžiausias bankas Ardshinbank (įkurtas 1922, reorganizuotas 1992, būstinė Jerevane, 35 skyriai šalyje). Armėnijos piniginis vienetas dramas įvestas 1993 lapkritį.
Užsienio prekyba
Armėnijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2018)
Nuo 1991 Armėnijos užsienio prekybos balansas neigiamas. 2000 eksportuota prekių už 298 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 885 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Eksportuojama juvelyriniai dirbiniai (43 % eksporto, 1999), naudingosios iškasenos (17 %), metalai (11 %), mašinų pramonės (9 %) ir maisto pramonės (alkoholiniai gėrimai, spiritas, actas, tabako gaminiai; 7 %) gaminiai, tekstilė ir jos gaminiai (6 %), plastikai, guma ir jos gaminiai (4 %). Importuojama maisto produktai (27 % importo, 1999), naudingosios iškasenos (24 %; daugiausia importuojama nafta iš Rusijos ir gamtinės dujos iš Turkmėnijos), mašinos ir transporto priemonės (15 %), chemijos pramonės gaminiai, juvelyrinė žaliava (po 11 %).
2022 Armėnija daugiausia eksportavo į Rusiją, Šveicariją, Kiniją, Bulgariją, Iraką (daugiausia vario rūdos, aukso, tabako, likerių, geležies rūdos), daugiausia importavo iš Rusijos, Kinijos, Sakartvelo, Irano, Turkijos (daugiausia gamtinių dujų, automobilių, naftos produktų, transliavimo įrangos, deimantų).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2000 į Armėniją eksportavo prekių už 10,8 mln. litų, importavo iš Armėnijos už 7,5 mln. litų.
2018 Lietuva eksportavo į Armėniją prekių už 23,301 mln. eurų, importavo iš Armėnijos prekių už 2,951 mln. eurų.
2020 prekybos apyvarta tarp Armėnijos ir Lietuvos sudarė 22,27 mln. eurų. Lietuva į Armėniją eksportavo prekių už 13,71 mln. eurų, importavo iš Armėnijos prekių už 8,56 mln. eurų. Armėnija iš Lietuvos daugiausia importavo drabužius (17 %), farmacijos produktus (16 %), katilus, boilerius ir jų dalis (13 %), Lietuva iš Armėnijos – perlus, brangakmenius, tauriuosius metalus (76 %). Armėnijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį sudarė 1,05 mln. eurų.
2022 Armėnijos ir Lietuvos prekybos apyvarta sudarė 149,7 mln. eurų (reeksportas – 141,8 mln. eurų). Lietuva į Armėniją eksportavo prekių už 147,0 mln. eurų (daugiausia optikos, medicinos prietaisų, mechaninių įrenginių), importavo iš Armėnijos prekių už 2,6 mln. eurų (daugiausia nealkoholinių gėrimų, perlų, brangakmenių, tauriųjų metalų, bižuterijos). Armėnijos 1tiesioginės investicijos Lietuvoje sudarė 1,1 mln. eurų, Lietuvos tiesioginės investicijos Armėnijos yra konfidenciali informacija.
Armėnijos BVP struktūra (2017)
2097
2271
-Armėnijos pramonė; -Armėnijos žemės ūkis; -turizmas Armėnijoje; -Armėnijos transportas; -Armėnijos bankai; -Armėnijos užsienio prekyba; -Armėnijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Armėnijos konstitucinė santvarka
Armėnijos partijos ir profesinės sąjungos
Armėnijos ginkluotosios pajėgos