armnų rãštas yra fonetinis. Sukurtas 405 armėnų vyskupo Mesropo Maštoco. Turi sąsajų su aramėjų rašto pehleviškąja atmaina ir graikų raštu. Mesropo Maštoco mokinio ir biografo Koriuno teigimu, pagrindu paimtas anksčiau buvęs priebalsinis armėnų raštas. Mesropas Maštocas sukūręs trūkstamas raides pasikeitusios kalbos garsams žymėti, susisteminęs abėcėlę. 12 a. armėnų raštas papildytas 3 raidėmis. Turi 39 raides (lent.). 36 raidės (didžiosios ir mažosios) žymi ir skaičius. Ženklų sistema iš esmės nepakitusi, tebevartojama seniausia stačiakampė lapidarinė forma, vadinamasis geležinis raštas, nors sukurta įvairių šrifto variantų: apskritasis, kursyvas, daug greitraščio ir kaligrafinių formų. Rašoma iš kairės į dešinę.
Pav. Lentelė: armėnų raštas
2275