ármijų grùpė, kai kurių valstybių ginkluotųjų pajėgų didžiausias operatyvinis strateginis sausumos pajėgų junginys. Armijų grupė vykdo puolimo ir gynybos operacijas. Puldama armijų grupė siekia sunaikinti priešo operatyvinę strateginę grupuotę, užimti svarbius operatyvinės strateginės reikšmės rajonus ir ruožus. Pagal karybos teoriją, armijų grupė (0,4–1,5 mln. karių) puola 300–400 km frontu, tolis 400–500 km, operacijos vidutinė trukmė 10–12 parų, puolimo vidutinis tempas – 30–40 km per parą. Gindamasi armijų grupė siekia sunaikinti ar bent susilpninti puolančią priešo grupuotę, išlaikyti svarbius rajonus ir pasirengti pereiti į puolimą. Armijų grupės gynybos ruožo frontas 250–450 km, fronto gylis apie 200 km. Ginantis ir puolant fronto ruožas gali būti ir kitoks – lemia armijų grupės sudėtis, uždaviniai, priešo grupuotė, vietovė, priešo įtvirtinimai.
Per II pasaulinį karą Rytų fronte veikė kelios Vokietijos armijų grupės; kiekvieną jų sudarė 2–4 lauko ir 1–2 tankų armijos, kiti junginiai ir daliniai. Armijų grupes t. p. turėjo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos karinės pajėgos. 21 a. pradžioje Jungtinių NATO pajėgų armijų grupę sudarė keli korpusai ir kiti junginiai bei daliniai. Kartu su armijų grupe veikė jungtinė taktinės aviacijos vadovybė. Kai kurių valstybių, pvz., Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių (ir buvusios SSRS), kariuomenėse armijų grupę atitinka frontas.
Armijų grupei vadovaudavo generolas feldmaršalas arba generolas pulkininkas. Nuo 20 a. pabaigos armijų grupės atsisakoma.
645
2271