arminijõnai, remonstrántai, Olandijos evangelikų reformatų atšaka. Atsirado 17 amžiuje. Pradininkas Leideno universiteto profesorius J. Arminius (1560–1609), pasisakęs prieš evangelikų reformatų dogmatinę idėją apie lemtį, atpildą ir išganymą. Apie 40 jo mokinių 1610 parengė 5 tikėjimo straipsnius, vadinamąsias remonstracijas (lot. remonstro – atsisakau), ir įteikė juos svarstyti Olandijos Generaliniams Luomams. 1611 arminijonų priešininkai gomaristai (teologo F. Gomaro šalininkai) pateikė kontrremonstraciją, kurioje gynė ortodoksines kalvinizmo idėjas. Kilusią religinę politinę kovą (arminijonai prijautė respublikonams, gomaristai palaikė monarchiją) arminijonai pralaimėjo. 1618 sušauktas Dordrechto sinodas arminijonus paskelbė eretikais. Iš pradžių arminijonai buvo persekiojami, vėliau jiems leista veikti (1630 susibūrė į bendruomenę, 1634 Amsterdame įkūrė seminariją), 1795 arminijonus pripažino valstybinės institucijos. Dabar sudaro savarankišką Remonstrantų brolijos bažnyčią (centras Utrechte). Arminijonų aukščiausia valdžia – kasmet šaukiamas sinodas. Yra Pasaulinės Bažnyčių Tarybos nariai.
2211