aromùnai, romanizuoti trakai ir ilyrai, gyvenantys Balkanų pusiasalyje. Apie 700 000 žmonių (21 a. pradžioje). Dauguma stačiatikiai, yra musulmonų. Aromunų kalba laikoma rumunų kalbos dialektu. Verčiasi gyvulininkyste, amatais ir smulkiąja prekyba.
Pasak vienų tyrinėtojų, aromunai iki 7 a. gyveno greta rumunų, pasak kitų, yra Pietų Balkanų autochtonai. Ilgainiui susidarė klajoklių – faršer(i)onų, juodais rūbais vilkinčių piemenų – karag(o)unų, teritorinės – gramosteanų ir moskopol(j)enų – kultūrinės grupės. 8–19 a. aromunai albanų, graikų, slavų buvo išstumti į dabartinės Graikijos, Bulgarijos, Šiaurės Makedonijos ir Serbijos teritorijas. 19 a. pradžioje pradėjo formuotis tautinė savimonė. 1905 Turkija pripažino aromunų tautą. Po Balkanų ir Pirmojo pasaulinio karų aromunai iš gyventų teritorijų ėmė migruoti.
aromunų gyvenvietė Tzoumerka nacionaliniame parke (Epyro regionas, Graikija)
klajoklių piemenų kultūrinės grupės aromunai (1942)
Dabar Albanijos aromunai – moskopol(j)enai – sudaro tautinę mažumą, Bulgarijos aromunai (cincarai) gyvena sėsliai kalnuotose pietvakarių srityse, asimiliuojami karakačanų ir v(a)lachų. Graikijos aromunai (kutsovalanai ir kontsoblachai) – etninė grupė; dauguma gyvena Graikijos šiaurėje. Vakarų Makedonijoje yra aromunų etninė grupė, veikia kultūrinių organizacijų.
3046
trakai; ilyrai