aròn kòdešas (hebr. ’arōn ha ’qōdēš – šventoji skrynia), vienas svarbiausių sinagogos įrenginių – spinta (kartais niša), kurioje laikomi Toros ritiniai. Aron kodešas įrengiamas maldų salės sienoje, atgręžtoje į Jeruzalės pusę. Yra pakyloje, nuo kurios kohenai laimina besimeldžiančiuosius, o rabinas ar pamokslininkas (magidas) sako pamokslą. Aron kodešo dureles dengia šilko ar aksomo užuolaida. Aškenazių sinagogose aron kodešo viršuje dega amžinoji ugnis, simbolizuojanti Toros amžinumą ir menorą. Pesacho (Velykų), Sukoto (Palapinių), Jom Kipuro (Permaldavimo) švenčių dienomis, skaitant tam tikras maldas, aron kodešo durelės atidaromos; besimeldžiantieji tuo metu stovi. Aron kodešas kilo iš Biblijoje minimos Sandoros skrynios, kurioje laikytos lentelės su Dešimt Dievo įsakymų.
Churvos (Griuvėsių) sinagogos Jeruzalėje aron kodešas
Viduriniosios sinagogos aron kodešas (Sefardų sinagogų komplesas, Jeruzalė)
Atsiradus sinagogoms jose buvo paskirta vieta, simbolizavusi Sandoros skrynią. Iš pradžių tai buvo įduba sienoje. Talmude minima Toros ritinių skrynia bei niša, kurioje laikoma arba skrynia, arba pati Tora. 12 a. sinagogose jau buvo speciali spinta, kurioje aškenaziai Toros ritinius laikė vertikaliai, o sefardai, jemenitai ir Indijos žydai – horizontaliai. Renesanso epochoje aron kodešo niša dažniausiai panaši į portalą: abipus jos – piliastrai arba kolonėlės, viršuje – aukštas kelių tarpsnių frontonas. Baroko, klasicizmo aron kodešai puošnesni, panašūs į bažnyčių altorius (ypač mediniai drožinėti). 19 a. sinagogų apsidėse įrengti aron kodešai tapo vyrų maldų salės pagrindiniu architektūriniu akcentu.
603
1455
-aron hakodešas