arònija (Aronia), erškėtinių (Rosaceae) šeimos krūmų gentis. 3 rūšys. Savaime auga Šiaurės Amerikoje. Daugiametis, dekoratyvinis, vaistinis ir maistinis augalas. Užauga iki 3 m aukščio. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, elipsiški, kartais pailgai lacentiški, dantytais kraštais. Viršutinė lapo dalis blizgi ir plika, ryškiai žalia, apatinė lapo pusė šviesesnės spalvos, plika. Rudenį lapai paraudonuoja. Žiedai baltos arba rožinės spalvos, turi nektaro. Žydi gegužės–birželio mėnesiais. Vaisiai – juodai mėlyni obuolėliai (iki 1,5 g), saldžiarūgščiai, truputį aitrūs. Sunoksta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Lapams nukritus vaisiai laikosi ant krūmo. Vaisiuose yra apie 10 % cukrų, iki 1,8 % organinių rūgščių, apie 70 mg% vitamino C, 2–3 mg% karotino, raugų, t. p. vitamino P.
žydinti juodavaisė aronija
juodavaisės aronijos vaisiai
Vaisiai vartojami sultims, uogienėms, jais dažomi maisto produktai, gali būti naudojami audiniams dažyti tamsiai mėlyna spalva. Vaistinei žaliavai renkami aronijų vaisiai. Skinami pavieniui ir kekėmis. Turi kraujo krešumą gerinančių medžiagų, antimikrobinių savybių, sultimis gydoma hipertoninė liga. Dera jau po 2 metų, bet gausiaisiai 4–5 metais po pasodinimo. Vieno krūmo derlingumas gali siekti iki 8 kilogramų. Aronija dauginama sėklomis, kartais atlankomis ir žaliaisiais auginiais. Tinka įvairiems želdiniams. Lietuvoje auginama juodavaisė aronija (Aronia melanocarpa). Augalas šviesomėgis, nereiklus dirvai, atsparus šalčiui, ligoms ir kenkėjams. Dar auginama mažiau atspari šalčiui raudonvaisė aronija (Aronia arbutifolia).
1326