Ars pirmosios parodos atidarymas (1932 10 30; iš kairės: Juozas Mikėnas, Juozas Petrėnas‑Tarulis, Paulius Galaunė, Adomas Galdikas, Mstislavas Dobužinskis, Viktoras Vizgirda, Antanas Samuolis)
„Ars“, lietuvių dailininkų grupuotė, veikusi 1932–35 Kaune. Nariai: A. Galdikas, A. Gudaitis, V. K. Jonynas, T. Kulakauskas, Juozas Mikėnas, A. Samuolis, J. Steponavičius, V. Vizgirda. Iniciatorių (A. Gudaitis, J. Mikėnas, A. Samuolis, V. Vizgirda) tikslas buvo sutelkti stipriausias lietuvių modernios dailės pajėgas ir aktyvia veikla įtvirtinti jos pozicijas. Arsininkai siekė sukurti savitą lietuvių dailės stilių, pagrįstą 20 a. pradžios modernaus meno laimėjimais ir kūrybiškai plėtojamomis tautodailės tradicijomis.
Ars 1932 ir 1934 Kaune surengė dvi parodas. Pirmosios proga (joje dalyvavo ir M. Dobužinskis) buvo išleistas programinis leidinys Ars su grupuotės manifestu, dailėtyrininko P. Galaunės straipsniu Lietuvos meno keliai ir arsininkų kūrinių reprodukcijomis. Manifeste reiškiamas nepasitenkinimas esama lietuvių dailės padėtimi, jos atsilikimu, sustabarėjimu, skelbiami naujos kartos estetiniai idealai ir uždaviniai. Grupuotės egzistavimo metais jos narių kūryba buvo nevienalytė, sparčiai keitėsi. Vyravo ekspresionizmo (A. Galdikas, A. Samuolis, A. Gudaitis), reiškėsi neoklasicizmo (J. Mikėnas, A. Gudaitis), fovizmo (V. Vizgirda), kubizmo, konstruktyvizmo, art deco (J. Steponavičius, V. K. Jonynas, T. Kulakauskas) tendencijos. Arsininkų kūryba tapo 20 amžiaus lietuvių dailės atsinaujinimo pradžia ir jos tolesnės raidos pagrindu.
Ars pirmosios parodos plakatas su J. Mikėno akvarelės reprodukcija (1932)
L: J. Umbrasas, E. Kunčiuvienė Lietuvių dailininkų organizacijos 1900–1940 Vilnius 1980.
1348