arsènas (Arsenicum; lot. arsenicum < gr. arsenikon – pigmentas), As, periodinės elementų sistemos V grupės cheminis elementas. Turi tik vieną stabilųjį izotopą 75As. Junginiuose trivalentis arba penkiavalentis. Yra kelių alotropinių atmainų: pilkasis kristalinis, arba metalinis, geltonasis, arba nemetalinis, ir juodasis amorfinis. Geltonasis arsenas susidaro greitai kondensuojantis pilkojo arseno garams, atšaldytiems suskystintu oru. Juodasis arsenas 270 °C temperatūroje virsta pilkuoju. Reaktingas. Išlydytas pilkasis arsenas lengvai oksiduojasi, milteliai dega mėlyna liepsna – susidaro arseno trioksidas As2O3 (arseno oksidai).
Kambario temperatūroje reaguoja su chloru, pakaitintas – ir su kitais halogenais bei siera. Sudaro druskas arsenatus (naudojami kaip dielektrikai, puslaidininkiai, feroelektrikai, pjezoelektrikai) ir arsenitus. Arseno ir metalų junginiai – arsenidai – puslaidininkiai. Gamtoje randamas daugiausia junginiuose su metalais ar siera auripigmento As2S3, realgaro As4S4, arsenopirito FeAsS pavidalo. Arsenas – retas grynuolių klasės mineralas. Kristalai trigoninės singonijos. Dažniausiai varvekliai. Spalva nuo švininės pilkos iki pilkai juodos. Blizgesys matinis, šviežio lūžio – metalinis. Kietumas pagal Mohso skalę 3,5. Tankis 5730 kg/m3. Randamas žemos temperatūros hidroterminiuose telkiniuose. Arseno yra Kaukaze, Užbaikalėje, Altajuje, Urale, Vokietijoje, Norvegijoje. Naudojamas kaip reduktorius, yra lydinių ir puslaidininkių sudedamoji dalis. Gaunamas iš As2O3 arba iš arsenopirito. Arsenas ir visi jo junginiai nuodingi. Jų koncentracijos ribinė vertė ore, perskaičiavus į arseną, 0,5 mg/m3; arseno hidrido AsH3 koncentracijos ribinė vertė 0,3 mg/m3.
arseno rūda realgaras
Arseno junginiai buvo žinomi senovėje. Aristotelis mini gamtinius arseno junginius. Manoma, kad pirmasis gryną arseną išskyrė vokiečių filosofas Albertas Didysis.
| atominis skaičius | 33 | |
| santykinė atominė masė | 74,9216 | |
| išorinių elektronų konfigūracija | 4s24p3 | |
| oksidacijos laipsnis | +5, +3, –3 | |
| izotopai | ||
| stabilusis | 75As (100 %) | |
| stabiliausi radioaktyvieji | 73As (T1/2 80,3 d), 74As (T1/2 17,77 d) | |
| kiekis Žemės plutoje | 1,7·10–4 % (masės) | |
| lydymosi temperatūra (pilkojo; 3,70 MPa) | 817 °C | |
| sublimavimo temperatūra (pilkojo) | 616 °C | |
| tankis (pilkojo) | 5 730 kg/m3 | |
| kietumas pagal Brinellį | 1 440 MPa | |
| savitoji elektrinė varža (20 °C) | 33,55·10–8 Ω·m | |
| šilumos laidumo koeficientas (27 °C) | 50 W/(m·K) | |
| savitoji šiluminė talpa | 0,33 kJ/(kg·K) | |
| magnetinė juta | –5,5·10–6 | |
| standartinis elektrodo As/As3+ potencialas | +0,3 V | |
2591
-Arsenicum