artèzinis basenas (pagal Prancūzijos provincijos Artois lotynišką pavadinimą Artesium), hidrogeologinė sistema, esanti neigiamoje Žemės plutos formoje (sineklizėje, priekalnio ar tarpukalnio įlinkyje). Plotas 10 000–500 000 km2 (gali būti ir didesnis).
Arteziniame baseine yra gruntinio vandens ir artezinio vandens, kuris srūva uolienų poromis, plyšiais ir karstinėmis tuštumomis. Skiriamos 3 artezinio baseino sritys: mitybos (A); spūdžio susidarymo ir paplitimo bei drenažo (B); iškrovos (C). Mitybos sritis yra aukščiausioje artezinio baseino vietoje, kur vyksta infiltracija į vandeningąjį sluoksnį; čia esantis vanduo yra gruntinis. Spūdžio susidarymo ir paplitimo srityje vanduo yra artezinis (spūdinis, pjezometrinis vandens lygis yra aukščiau vandeningojo sluoksnio kraigo); artezinio vandeningojo sluoksnio storis visą laiką pastovus. Iškrovos srityje (žemiausioje artezinio baseino vietoje) vanduo išteka į žemės paviršių, vandens telkinius. Jeigu arteziniame baseine yra keli vandeningieji sluoksniai, tai kiekvieno jų pjezometrinis lygis skirtingas. Jis priklauso nuo mitybos ir iškrovos sąlygų.
artezinio baseino schema: 1 – vandensparos, 2 – vandeningasis sluoksnis, 3 – artezinis šulinys, 4 – trykštantis artezinis šulinys, 5 – pjezometrinis lygis, H – pjezometrinis aukštis
Artezinio baseino vanduo yra įvairios cheminės sudėties ir mineralizacijos: nuo labai mineralizuoto natrio chloridinės sudėties (jis slūgso apatiniuose vandeninguose sluoksniuose) iki gėlo gruntinio, dažniausiai kalcio ir magnio hidrokarbonatinės sudėties.
Lietuva yra Baltijos artezinio baseino pietvakarinėje dalyje.