artèzinis vanduõ, spdinis vanduõ, požeminis vanduo, slūgsantis tarp vandeniui nelaidžių sluoksnių (vandensparų), turintis hidrostatinį slėgį ir susijęs su arteziniu baseinu. Pragręžus viršutinę vandensparą vanduo pakyla aukščiau vandeningojo sluoksnio kraigo. Linija, jungianti pakilusio vandens lygio taškus skirtinguose gręžiniuose, kurie pragręžė tą patį vandeningąjį sluoksnį, vadinama pjezometriniu lygiu. Vandens pakilimo aukštis nuo vandeningojo sluoksnio kraigo iki pjezometrinio lygio vadinamas pjezometriniu aukščiu. Tame gręžinyje, kuriame pjezometrinio lygio absoliutusis aukštis didesnis už gręžinio žiočių absoliutųjį aukštį, požeminis vanduo trykšta į žemės paviršių. Pirmą kartą artezinis vanduo buvo išgautas 1126 Prancūzijoje, Artois (Artesium) provincijoje iš įrengto artezinio šulinio.
spūdinio požeminio vandens versmė (Estija)
artezinio baseino schema: 1 – vandensparos, 2 – vandeningasis sluoksnis, 3 – artezinis šulinys, 4 – trykštantis artezinis šulinys, 5 – pjezometrinis lygis, A – maitinimo sritis, B – spūdžio susidarymo ir paplitimo bei drenažo sritis, C – iškrovos sritis, H – pjezometrinis aukštis