Arthur Honegger
Honegger Arthur (Artiūras Honegèras) 1892 03 10Havras 1955 11 27Paryžius, Šveicarijos kompozitorius. Vienas žymiausių 20 a. kompozitorių. Prancūzijos instituto narys (1938). Muzikos mokėsi pas Havro bažnyčios vargonininką. 1909–11 studijavo Ciuricho, 1911–13 ir nuo 1916 Paryžiaus konservatorijoje (Ch. M. Widoro, V. d’Indy mokinys). Koncertavo kaip dirigentas Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, reiškėsi kaip muzikos kritikas, dėstė Paryžiaus normalinėje muzikos mokykloje.
Kūryba
Kūrybai turėjo įtakos vokiečių ir prancūzų muzikos tradicijos, Šešeto grupės estetika (buvo šios grupės narys), 20 a. muzikos kryptys (ekspresionizmas, neoklasicizmas). Kūriniams būdinga griežta polifoninė muzikinių temų plėtotė, raiški ritmika. Simfoninė muzika dramatiška, ekspresyvios melodikos. Savitai traktuojamos tradicinės muzikos formos, bet nuo jų neatitolstama. Sceniniai kūriniai (operos, baletai, oratorijos) dažniausiai antikinės, biblinės, vidurinių amžių tematikos.
Siekdamas raiškumo A. Honeggeras derino tradicinių žanrų ir formų, net skirtingų meno rūšių elementus; naudojo naujoviškus sintetinius žanrus – operą oratoriją, oratoriją misteriją, baletą melodramą, radijo misteriją, radijo oratoriją ir kitus. Sceninių kūrinių melodikai būdinga dinamiška deklamacija, neįprastas muzikos ir kalbos akcentų derinimas.
Savo estetines pažiūras A. Honeggeras išdėstė knygoje Aš – kompozitorius (Je suis compositeur 1951, lietuvių kalba 1964).
Kūriniai
Sukūrė operas Judita (Judith, biblinė drama, 1925, 2 redakcija 1936), Antigonė (Antigone, lyrinė tragedija pagal Sofoklį, 1927), Ereliukas (L’Aiglon, su J. Ibert’u, 1935), baletų, tarp jų – Tiesa–melas (Vérité–Mensonge, marionečių baletas, 1920), Čiuožykla (Skating Rink 1921), Povandeninis laivas (Sous-marine 1924), Metalo rožė (Rose de métal 1928), Balta paukštė išskrido (Un oiseau blanc s’est envolé 1937), Giesmių giesmė (Le Cantique des cantiques 1938), Kalno šauksmas (L’Appel de la montagne 1945), Šota Rustaveli arba Žmogus leopardo kailiu (Chota Rustaveli / L’Homme à la peau de léopard, su A. Čerepninu ir T. Harsányi, 1946), operečių, tarp jų – Karaliaus Pozolio nuotykiai (Les Aventures du roi Pausole 1930), Gražuolė iš Mudono (La Belle de Moudon 1931), oratorijų ir kantatų: Karalius Dovydas (Le Roi David, opera oratorija, 1924), Amfionas (Amphion, melodrama, 1929), Pasaulio šūksniai (Cris du monde, 1931), Jeanne’a d’Arc ant laužo (Jeanne d’Arc au bûcher, dramatinė oratorija, 1935), Mirusiųjų šokis (La Danse des morts 1938), Nikola Fliujietis (Nicolas de Flue, dramatinė legenda, 1939), Kalėdų kantata (Une cantate de Noël 1953), 5 simfonijas (II styginių orkestrui ir trimitui, 1941–42, III Liturginė / Liturgique 1946, IV Bazelio malonumai / Deliciae Basilienses 1946, V Trijų re / Di tre re 1950), kitų simfoninių kūrinių, tarp jų – Pacific 231 (1923), Regbis (Rugby 1928), koncertų instrumentams ir orkestrui, kamerinės muzikos kūrinių, kūrinių fortepijonui, 2 fortepijonams, vargonams, fleitai, muzikos radijui, dramos spektakliams, kino filmams, dainų ir romansų.
L: J. Bruyr Honegger et son œuvre Paris 1947; M. Delannoy A. Honegger Paris 1953; J. Guilbert Arthur Honegger Paris 1959; J. Feschotte Arthur Honegger, l’homme et son œuvre Paris 1966; E. Sysoeva Simfonii A. Oneggera Moskva 1975.
1915