Lovejoy Arthur O. (Artūras O. Lavdžòjus), tikr. vardai Arthur Oncken 1873 10 10Berlynas 1962 12 30Baltimorė, Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas, idėjų istorikas. Kritinio realizmo atstovas. Vienas idėjų istorijos disciplinos pradininkų.
Išsilavinimas ir veikla
1897 baigė Harvardo universitetą (filosofiją). 1899–1901 dėstė Stanfordo, 1901–07 – Washingtono (Saint Louise), 1908–10 Misūrio (Columbijoje), 1910–38 – Johnso Hopkinso universitete Baltimorėje. 1940 įkūrė akademinį žurnalą Journal of the History of Ideas. Amerikos filosofų asociacijos prezidentas (Rytų padalinio, 1916–17).
Idėjų istorija
Nuo 1917 A. O. Lovejoy teigė, kad filosofijos tyrimų pažangai reikia idėjų istorijos – tarpdalykinio (filosofijos, literatūros, menotyros, religijotyros, sociologijos) mokslo, nagrinėjančio idėjų ir sąvokų kilmę, plėtrą, naujas formas ir derinius. Įvairių krypčių mokslininkai suvieniję pastangas turėtų nagrinėti pasirinktą idėją istoriškai, tirti jos platų kultūrinį kontekstą. Žymiausiame veikale Didžioji būties grandinė: Vienos idėjos istorijos tyrimas (The Great Chain of Being: A Study of the History of an Idea 1936) nagrinėjo pilnumo principo (visų galimybių įgyvendinimo) idėjos istoriją.
Arthur O. Lovejoy
Veikale Primityvizmas ir susijusios idėjos antikoje (Primitivism and Related Ideas in Antiquity, su G. Boasu, 1935) tyrinėjo primityvizmo (supaprastinto požiūrio į socialinius ir kitus reiškinius) rūšis ir sklaidą.
Kitos tyrimų sritys
Dar tyrė romantizmą, evoliucionizmą, natūralizmą. Suvokimo epistemologijoje (veikalas Maištas prieš dualizmą / The Revolt against Dualism 1930) laikėsi dualizmo (teigė, kad pažinimo objektai neatitinka sąmonės turinio), kritikavo vyraujantį monizmą (tiesioginį realizmą) ir vadinamąjį naivųjį dualizmą.
Kiti veikalai
Kiti svarbesni veikalai: Bergsonas ir romantinis evoliucionizmas (Bergson and Romantic Evolutionism 1914), Apybraižos apie idėjų istoriją (Essays in the History of Ideas 1948), Protas, supratimas ir laikas (The Reason, the Understanding, and Time), Mintys apie žmogaus prigimtį (Reflections on Human Nature, abu 1961).