Saint‑Léon Arthur (Artiūras Sen Leònas), tikr. Charles Victor Arthur Michel 1821 09 17Paryžius 1870 09 02Paryžius, prancūzų baleto artistas, baletmeisteris, smuikininkas, kompozitorius. Mokėsi pas tėvą (šokėją ir muzikantą), vėliau muzikos mokėsi pas J. Maysederį ir N. Paganini, šokio – pas Albert’ą (tikrasis vardas ir pavardė F.‑F. Decombe’as). 1837–47 Paryžiaus, Briuselio, Turino, Milano, Vienos, Londono, Berlyno, Parmos, Florencijos ir kituose teatruose atliko Alberto (A. Ch. Adamo Žizel), Febo (C. Pugni Esmeralda) ir kitus vaidmenis. 1843 Romoje pastatė E. Rolland’o baletą Markitantė, Paryžiaus operoje – šio kompozitoriaus baletus Marmurinė gražuolė (1847), Šėtono smuikas (1849, t. p. griežė ir šoko) ir kitus. 1854–56 dirbo Šv. Karolio teatre Lisabonoje (Saltarelas, arba Aistra šokiams 1854, pagal savo muziką), 1859–69 – Imperatoriškuosiuose teatruose Sankt Peterburge ir Maskvoje (C. Pugni Sevilijos perlas 1861 ir Arkliukas kupriukas 1864, L. A. Minkaus Fiameta 1863 ir Auksinė žuvelė 1867). Grįžęs į Paryžių pastatė L. Delibes’o baletą Kopelija (1870). A. Saint‑Léono spektakliams būdinga nesudėtingos temos, eklektiškos raiškos priemonės, išoriniai efektai, įvairi ir sudėtinga šokio leksika. Sukūrė koncertą smuikui, kitų muzikos kūrinių. Knygoje Stenochoreografija, arba Menas greitai užrašyti šokį (La Sténochorégraphie, ou Art d’écrire promptement la danse 1852) aprašė savo sukurtą šokio užrašymo metodą stenochoreografiją (fiksuojami kojų, rankų, liemens ir galvos judesiai).
1310
F.‑F. Decombe