artikuliãcija (lot. articulatio – aiškus tarimas), muzikinių garsų išgavimo ir jungimo būdai dainuojant arba griežiant (vadinami itališkais terminais), pvz., legato, staccato, tenuto, portato, spiccato, pizzicato. Žymimi ir grafiniais ženklais – ligomis, taškais, brūkšneliais. Atliekami stryko (styginių instrumentų), kvėpavimo (pučiamųjų instrumentų), pirštų (klavišinių instrumentų), balso (dainavimas) tam tikra technika. Kartu su dinamikos, tempo, tembro niuansais artikuliacija yra vienas svarbiausių frazavimo būdų. Kūrinių natose pradėta šiek tiek žymėti 17 a. pradžioje. Artikuliacijos būdų ir jų junginių ypač gausu 19 a. antros pusės ir 20 a. muzikoje.
1552