artilèrinis parengmas, atãkos parengmas artilèrijos ugnim, artilerijos kovos veiksmai prieš pradedant savo kariuomenės ataką. Tikslas – artilerijos ugnimi naikinti ir slopinti priešo branduolinio ginklo, artilerijos, prieštankines ir kitas ugnies priemones, mūšio pozicijas, vadavietes, kad nebūtų galima pasipriešinti puolantiesiems. Artilerinis parengimas baigiasi atakuojantiems daliniams pasiekus atakos pradinę liniją. Artilerinio parengimo laiką, struktūrą ir šaudmenų sąnaudas lemia operacijos (mūšio) tikslai, kariuomenės grupuotė, priešo gynyba ir jo sunaikinimo poreikis; t. p. atsižvelgiama į aviacijos, tankų, raketų ir kitų kariuomenės rūšių užduotis.
Artilerinis parengimas gali būti iš vieno ar kelių ugnies antpuolių. Artilerinio parengimo pradmenų atsirado per 14–16 a. tvirtovių puolimą. Per II pasaulinį karą artilerinis parengimas tęsdavosi nuo keliasdešimties minučių iki kelių valandų ir buvo vienas artilerinio puolimo etapų. Atsiradus raketoms, branduoliniam ginklui ir patobulėjus karo aviacijai ataka parengiama visų ginklo rūšių ugnimi (smūgiais).
645