artimoji ir tolimoji tvarka
artimóji ir tolimóji tvarkà, nusako kondensuotųjų medžiagų (skysčių, kietųjų kūnų) atomų, molekulių arba jonų išsidėstymą. Tolimoji tvarka – periodinis atomų, molekulių arba jonų erdvinis išsidėstymas, nusakomas trimis nepriklausomais vektoriais. Tai reiškia, kad nuotoliuose, daug didesniuose už atstumą tarp atomų, egzistuoja poslinkio simetrija. Tolimoji tvarka būdinga kietiesiems kristaliniams kūnams; ji lemia monokristalo formą, anizotropines savybes. Skystiesiems kristalams būdinga molekulių orientacijos, feromagnetikų ir antiferomagnetikų kristalams – magnetinių momentų orientacijos tolimoji tvarka. Realių kristalų tolimąją tvarką pažeidžia kristalo paviršiai, sandaros ydos, priemaišos, atomų virpesiai apie pusiausvyros padėtis. Keliant temperatūrą arba didinant slėgį tolimoji tvarka gali suirti (pirmosios rūšies fazinis virsmas). Artimoji tvarka – tam tikras atomų, molekulių ar jonų išsidėstymas tik kelių koordinacijos sferų aplinkoje. Ji būdinga netvarkioms struktūroms – skysčiams bei amorfinėms medžiagoms. Šių medžiagų cheminio ryšio pobūdis lemia apytiksliai vienodą atstumą tarp atomų. Skiriama orientacinė artimoji tvarka (reiškiasi tarpusavio poveikiu gretimų dalelių orientacijai) ir skirtingų rūšių atomų koreliuoto išsidėstymo lydiniuose artimoji tvarka (vadinama rūšinė artimoji tvarka). Artimoji tvarka lemia medžiagos izotropines savybes, aktyvuoto elektrinio laidumo priklausomybę nuo temperatūros, optines savybes ties elektromagnetinių bangų sugerties kraštu, dalies elektronų būsenų lokalizaciją. Artimoji ir tolimoji tvarka nustatoma iš medžiagos rentgenogramų arba elektronogramų: kai yra artimoji tvarka, matyti difuziniai žiedai, kai yra tolimoji tvarka, matyti ryškūs žiedai (polikristaluose) arba pavieniai taškai (monokristaluose).
653