Klešmantas Arūnas 1963 04 29Žemaičių Naumiestis (Šilutės rj.), biologas, geologas, mineralogas ir gemologas. Dr. (fiziniai m.; 2005). Brangakmenių ekspertas (nuo 1995).
Išsilavinimas ir profesinė veikla
1986 baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto biologijos, 1998 - geologijos studijas. 1986–89 dirbo Respublikiniame jaunųjų gamtininkų centre biologu metodininku. 1989–90 Respublikinio zoologijos sodo Ornitologijos skyriaus vedėjas, nuo 1990 – Mokslinio skyriaus mokslo darbuotojas. Nuo 1992 vykdo individualią veiklą – bendrovės Du safyrai savininkas ir vadovas. Kaune įkūrė A. Kleišmanto brangakmenių laboratoriją (1992; 2007 pripažinta Tarptautinės spalvotųjų juvelyrinių akmenų asociacijos, angl. International Colored Gemstone Association, ICA, o nuo 2016 tapo nare), Brangakmenių (gemologijos) muziejų (1996). Stažavosi Vinnycios deimantų gamykloje Kristal (Ukraina, 1991, 1992, 1995, 1996), Mumbajaus ir Džaipuro akademiniuose gemologijos institutuose, Barodos Maharaja Sayajirao universitete (Indija, 1993, 1997), Maskvos valstybinio geologinių paieškų universitete (Rusija, 2001–05), Amerikos gemologijos instituto Maskvos filiale (Rusija 2003). Nuo 2005 dar dirba Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedroje, nuo 2010 Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedroje; partnerystės docentas (nuo 2019).
Arūnas Kleišmantas
Kauno vaikų aklųjų ir silpnaregių bendrijos Akių šviesa įsteigimo (1992) iniciatorius. Lietuvos gemologų draugijos pirmininkas (nuo 1994). Vokietijos gemologų draugijos narys (1998–2008). Kauno Rotary klubo Romuva narys (2008), prezidentas (2020–21).
Mokslinė veikla
1998 išskyrė naują berilo atmainą - chromakvamariną, 2003 sukūrė metodus jam identifikuoti. Geležingų berilų kaitinimo metu nustatė spalvų keitimosi dėsningumą ir spalvos išblukimą. 2003 atrado unikalią kaitintų akvamarinų savybę – spalvos atmintį ir surado metodą kaitintiems akvamarinams nustatyti, sukūrė diagramą Berilo spalvų ratas, padedančią nustatyti berilo atmainas. Tyrinėjo Lietuvos krikščionių Bažnyčių turto ir bažnytinių vertybių brangakmenius ir juvelyrinius akmenis P. Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre (2003–04), pirmą kartą identifikavo unikalius 17 a. dupletus, imituojančius košenile (organinės kilmės dažikliu – karminu) suklijuotus rubinus.
Dalyvavo Tarptautinėse mokslinėse gemologų konferencijose San Diege (Jungtinės Amerikos Valstijos, 2006), Maskvoje (Rusija, 2007), Arushoje (Tanzanija, 2009), Interlakene (Šveicarija, 2011), Hanojuje (Vietnamas, 2013), Windhuke (Namibija, 2017), Nantes’e (Prancūzija, 2019). Pirmą kartą Lietuvoje vykusios Tarptautinės gemologų konferencijos organizatorius (2015).
Paskelbė daugiau kaip 20 mokslinių straipsnių apie mineralų ir uolienų (berilo, feldšpatų, granatų, špinelės, korundo, gintaro) optines, fizines, kristalochemines savybes, gemologinius ypatumus, juvelyrinius akmenis liturginiuose reikmenyse ir daugiau kaip 20 mokslo populiarinamųjų straipsnių apie brangiuosius ir juvelyrinius akmenis, tauriuosius metalus.
Knygos
Parašė monografiją Pasaulio valiutų ir monetų žinynas (su A. Buraču, 1999).