Sakaláuskas Arūnas 1962 03 29Varniai, lietuvių aktorius. 1985 baigė Lietuvos konservatoriją (J. Vaitkaus mokinys). 1985–89 Kauno dramos teatro (1986–87 tarnavo sovietinėje armijoje), nuo 1989 Lietuvos nacionalinio dramos teatro (1990–98 Lietuvos akademinis dramos teatras) aktorius. Vaidina ir kitų teatrų (OKT / Vilniaus teatro, Vilniaus mažojo teatro, Jaunimo teatro Vilniuje) spektakliuose. Filmavosi Lietuvos televizijos improvizacijų šou Pagauk kampą (2002–04), laidoje Dviračio žinios (iki 2017 rodyta įvairiais pavadinimais), su aktoriumi V. Šapranausku vedė televizijos laidą Puikusis šou (2006–09).
Arūnas Sakalauskas
Arūnas Sakalauskas
Teatro vaidmenys
A. Sakalauskas (centre). Kunigaikščio Eskalo vaidmuo (W. Shakespeare’o Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija (2003, režisierius O. Koršunovas, scenografė J. Paulėkaitė, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė J. Rimkutė, © LATGA, 2020)
Reikšmingiausius vaidmenis sukūrė J. Vaitkaus (Astronomijos mokytojas Binoklis ir Arūnas, Sakalas Vanagėlis – J. Vaitkaus Literatūros pamokos 1985, Ježevikinas – Stepančikovo dvaras 1998, pagal F. Dostojevskį, Kristoforas 1999, Žmogus – J. Meko Pati pradžios pradžia 2002, Jis – I. Villqisto Helverio naktis 2003, Mokytojas – A. Strindbergo Didysis kelias 2020), O. Koršunovo (Rašytojas – Senė 1992, pagal D. Charmsą ir A. Vvedenskį, Petia – Labas Sonia Nauji Metai 1994, pagal A. Vvedenskį, Markas – M. Ravenhillo Shopping and fucking 1999, Katinas – Meistras ir Margarita 2000, pagal M. Bulgakovą, Elgeta – D. Charmso Jelizaveta Bam 2015, Peni – M. Ivaškevičiaus Miegantys 2021), G. Varno (Merso – A. Camus Svetimas 1995, Režisierius ir Arlekinas – F. Garcíjos Lorcos Publika, Julijus – B. Strausso Laikas ir kambarys, abu 1997, Klarinas – P. Calderóno de la Barcos Gyvenimas – tai sapnas 2004, Merlinas – T. Dorsto, U. Ehler Nusiaubta šalis 2009, Kreontas – Oidipo mitas 2016, už šį ir už Janio vaidmenį R. Atkočiūno režisuotame spektaklyje A. Rutkēvičos Gyvūnas (Ku-kū) 2017 apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi) spektakliuose.
Vaidino R. Tumino režisuotuose spektakliuose: Chlestakovas (N. Gogolio Revizorius 2001), Veršininas (A. Čechovo Trys seserys 2005, Auksinis scenos kryžius 2006). Svarbesni vaidmenys kitų režisierių spektakliuose: Arūnas (M. Kivastiko Romas ir Arūnas 1999, režisierius Rokas Ramanauskas, už šį ir Marko vaidmenį Kristoforas 2000), Vania (A. Čechovo Dėdė Vania 2011), Pasiuntinys (J. Genet Balkonas 2019, abiejų režisierius Éricas Lacascade’as), Seržas (Y. Reza Menas 2011, režisierius D. Kazlauskas), Abrahamas (M. Sperro Medžioklės scenos 2013, režisierius R. Atkočiūnas), Lukas (T. Bernhardo Didvyrių aikštė, režisierius K. Lupa), Šuiskis (A. Puškino Borisas Godunovas, režisierius E. Nekrošius, abu 2015), Rašytojas (Fikcijos 2019, pagal J. L. Borgesą, režisierius Adomas Juška), Voinickis (A. Čechovo Dėdė Vania, režisierius Tomi Janežičius), Gibarianas (Solaris 4, pagal S. Lemą, režisierius G. Jarzyna, abu 2021).
A. Sakalauskas. Veršinino vaidmuo (A. Čechovo Trys seserys 2005, režisierius R. Tuminas, scenografas A. Jacovskis, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė V. Masteikienė, © LATGA, 2020)
Kino vaidmenys
Vaidino kine (Staselis – Mano mažytė žmona 1984, režisierius R. Banionis, Jis – Trys dienos 1991, režisierius Š. Bartas, Marius – Ir jis pasakė jums sudie 1993, režisierius A. Šiuša, Tomas – Aš nežinau, kas esu aš 1995, režisierius A. Jančoras, Vygis – Senekos diena, režisierius K. Vildžiūnas, Petras – Patriotai, režisierius A. Šlepikas, abu 2016, Vytas – Žmonės, kuriuos pažįstam 2021, režisierius Tomas Smulkis). A. Sakalauskas vaidyboje derina precizišką plastiką ir psichologizmą, subtilų komiškumą ir dramatizmą.
Apdovanojimai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2018).
1706