Žebrinas Arūnas 1930 08 08Kaunas 2013 09 09Vilnius, lietuvių kino režisierius. 1955 baigė Lietuvos dailės institutą (architektūrą). 1955–58 Lietuvos kino studijos dailininkas, 1959–93 režisierius. 1961–62 stažavo kino studijoje Mosfilm (pas režisierių M. Rommą). 1988 Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, 1988–90 Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1989–2000 dėstė Lietuvos muzikos akademijoje (iki 1992 Lietuvos konservatorija); docentas (1994).
Arūnas Žebriūnas
Režisuoti filmai
A. Žebriūnas. Filmo Paskutinė atostogų diena kadras (1964; Vika – L. Braknytė)
A. Žebriūnas. Filmo Gražuolė kadras (1969, šoka Inga – Inga Mickytė)
Debiutavo filmo Gyvieji didvyriai novele Paskutinis šūvis (1960, Karlovy Varų kino festivalio prizas, LSSR valstybinė premija, su kitais). Filmuose Paskutinė atostogų diena (1964, pagal J. Nagibiną, kitose šalyse rodytas pavadinimu Mergaitė ir aidas, Locarno kino festivalio prizas, Filmų jaunimui tarptautinių susitikimų Kanuose Didysis prizas, abu 1965), Gražuolė (1969), televizijos filme Mirtis ir vyšnios medis (1968, pagal H. E. Batesą) plėtojama A. Žebriūno kūrybos pagrindinė tema – trapaus vaikystės pasaulio susidūrimas su tikrove, iškeliami draugystės, kilnumo, garbės motyvai. Filmuose Naktibalda (1973), Seklio Kalio nuotykiai (televizijos filmas, 2 serijos 1976, pagal A. Lindgren) bėgimas į vaikiškas svajas ir išmonę perteikiama su šiltu humoru.
1974 sukūrė pirmąjį lietuvišką miuziklą Velnio nuotaka (pagal K. Borutą, kompozitorius V. Ganelinas, premjera 1976), 1977 – tragikomediją Riešutų duona (pagal S. Šaltenį), kuri lietuvių kine išsiskyrė provincijos gyvenimo ir buities detalių prisodrinta magiškojo realizmo stilistika. Kiti svarbesni kino filmai: Mažasis princas (1966, pagal A. de Saint‑Exupéry), Kelionė į rojų (1980, pagal H. Sudermanną), Mėnulio pilnaties metas (1988), dokumentinis filmas Miške (1967, M. K. Čiurlionio simfoninės poemos motyvais), televizijos serialas Turtuolis, vargšas (1984, 4 serijos, pagal I. Shaw). A. Žebriūnas – poetinio kino kūrėjas, jo filmų lyrinė, neretai ir tragikomiška intonacija dera su santūriu pasakojimu. Parašė (su kitais) savo filmų scenarijų.
A. Žebriūnas. Miuziklo Velnio nuotaka stop kadras (1974; pagal K. Borutą, kompozitorius V. Ganelinas; Girdvainis – R. Adomaitis, Jurga – V. Mainelytė)
Atminimo įamžinimas
Apie A. Žebriūną sukurti dokumentiniai filmai Vienintelis, nepakartojamas ir paskutinis (2012, režisierius L. Augutis), Nėra laiko gerumui (2014, režisierius A. Jančoras).
Apdovanojimai
Karlovy Varų kino festivalio prizas (1960). LSSR valstybinė premija (1960, su kitais). Locarno kino festivalio prizas (1965). Filmų jaunimui tarptautinių susitikimų Kanuose Didysis prizas (1965). Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2006), Gedimino ordino Riterio kryžius (2007), Auksinė gervė (2010), Lietuvos nacionalinė premija (2011).
L: R. Oginskaitė Žebriūnas: Nutylėjimai ir paradoksai Vilnius 2020; I. Arefjeva Arunas Žebrjunas Moskva 1990.
1863