Juozáitis Arvydas 1956 04 18Vilnius, lietuvių publicistas, visuomenės ir sporto veikėjas, plaukikas. Filosofas. Dr. (hum. m.; filos. m. kand. 1986). Lietuvos rašytojų sąjungos narys (2003).
Arvydas Juozaitis
Išsilavinimas ir veikla
1980 baigė Vilniaus universitetą (ekonomiką); studijuodamas sportavo – buvo daugkartinis Lietuvos, SSRS (1976) plaukimo čempionas ir rekordininkas, 1976 Montréalio olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas, rekordininkas, Europos taurės laimėtojas (Pescara, 1976). 1985–87 dėstė Lietuvos konservatorijoje. 1987–2001 dirbo Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institute. Vienas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atkūrėjų (1988), jo Generalinės asamblėjos ir Vykdomojo komiteto narys, 2002–17 LTOK Kilnaus sportinio elgesio komiteto vadovas, 2012–17 LTOK viceprezidentas.
1988 Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, 1988–90 Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1988 redagavo ir leido laikraštį Sąjūdžio žinios. Vienas Lietuvos liberalų sąjungos kūrėjų (1990). 1990 su kitais įsteigė bendriją Šiaurės Atėnai; 1990 vienas laikraščio Šiaurės Atėnai leidėjų ir redaktorių. 1995–2000 žurnalo Naujoji Romuva vyriausiasis redaktorius. 1994–98 fondo Santarvė pirmininkas. 1998–2004 dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje. Nuo 2013 dėsto Klaipėdos universitete, docentas (2015). 2001–04 ministro pirmininko A. M. Brazausko patarėjas švietimo ir kultūros klausimais. 2004–09 Lietuvos generalinio konsulato Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje kultūros atašė. 2019 vienas kandidatų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. 2019 subūrė politinį judėjimą Santalka Lietuvai, šiam susijungus su Kartų solidarumo sąjunga 2020 01–11 susivienijimo Kartų solidarumo sąjunga–Santalka Lietuvai pirmininkas.
A. Juozaitis (dešinėje) įteikia Lietuvos kilnaus sportinio elgesio apdovanojimų pagrindinį prizą kadenciją baigusiam prezidentui V. Adamkui (2014)
Knygos
Parašė knygas: Sąjūdis ir demokratija (1990), Valdžia ir laisvė (1990 21998), Nepriklausomybės kryžkelė, Lietuvos nepriklausomybės judėjimas ir nacionalinės mažumos (The Lithuanian Independence Movement and National Minorities; abi 1992), Tarp žmonių (1993), Laiškai post scriptum, Tėvas Stanislovas (1995 22020), Šanchajaus istorijos (1995 22019), Alsavimas (1996), Salomėja – sunkiausi metai (1997 21999), Vilniaus langas-1997 (1998), Vilniaus langas-1998 (1999), Prisilietimai (1999), Vilniaus langas-1999 (2000), Ištvermės metai ir A. Brazauskas: 1990–1997 metų politinė patirtis ir Kultūros įkvėpiai (abi 2001), Laikraštis (2003), Karalių miestas be karalių (2006 42014), Gyvųjų teatras: istorinių asmenybių dramos (2012), Ryga – niekieno civilizacija (2011 22014), Kraštai ir žmonės (2015), Klaipėda – Mėmelio paslaptis. Miesto epas (2016–17), Tėvynės tuštėjimo metas. 2000–2017 metai, Imanuelis Kantas. Amžinybės nebus (abi 2018), Oginskis. Polonezas (2019), Kauno saulė: Miesto epas (2 knygos, 2020 ir 2023).
Apdovanojimai
Vinco Kudirkos premija (1992). Ievos Simonaitytės literatūrinė premija (2007), Juozo Tumo-Vaižganto premija (2021). Gedimino ordino Riterio kryžius (1997), Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000). Marijos žemės kryžiaus 4 laipsnio ordinas (Estija, 2013).