Pacẽvičius Arvydas 1961 02 06Suginčiai (Molėtų rj.), lietuvių kultūros istorikas, komunikacijos ir informacijos mokslininkas. Dr. (hum. m., 2001, HP 2007).
Išsilavinimas ir veikla
1986 baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1989–91 dėstė šio universiteto Istorijos fakultete, nuo 1991 dėsto Komunikacijos fakultete. 2003–07 šio fakulteto mokslo prodekanas, 2013–17 Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorius, nuo 2017 Dokumentinių medijų antropologijos katedros vedėjas; profesorius (2009).
Skaitė mokslinius pranešimus ir stažavo Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos mokslo ir akademinėse institucijose. 2008–10 Lietuvos mokslo tarybos, 2010–18 Vilniaus universiteto Senato, 2016–19 Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) Genealogijos ir lokalinės istorijos Nuolatinio komiteto, nuo 2019 Lietuvos archyvų tarybos prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos narys, t. p. priklauso Lietuvių katalikų mokslo akademijai (nuo 2019), Martyno Mažvydo bibliofilų klubui (nuo 1994).
Arvydas Pacevičius
Arvydas Pacevičius
Vadovavo mokslo projektams: Vilniaus bažnytinės provincijos archyvų dokumentų ir knygų metaduomenų informacinė sistema: plėtra, sklaida ir prieiga (BARIS, 2006–08), Bibliotheca Lituana: atminties institucijų rinkinių raida (BLAIR, 2010–11), Lietuvos egodokumentinis paveldas (LEGODOK, 2010–13) ir kitiems. Mokslo darbų žurnalų Archeion, Knygotyra, Roczniki Biblioteczne redaktorių kolegijos narys, t. p. priklauso mokslinio žurnalo Archiwa‑Kancelarie‑Zbiory mokslo tarybai; tęstinio leidinio Bibliotheca Lituana ir knygų serijos Lietuvos egodokumentinis paveldas rengėjas.
Mokslinių tyrinėjimų sritys ir veikalai
Mokslinių tyrimų sritys: komunikacijos ir informacijos istorija, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros paveldas, paveldo komunikacija ir informacija, dokumentinis paveldas, asmenų archyvai ir egodokumentika.
Iki 2019 parašė monografijas Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 1795–1864 m.: Dingęs knygos pasaulis (2005), Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto istorijos bruožai (su kitais, 2009, papildytas leidimas 2012), Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto turtai istorijos skersvėjuose (XVI–XXI amžiai) (su kitais, 2016), studijas Gabrielio Naudé idėjų sklaida (2007), Mecenatystės slėpiniai (2010), Pažaislio kamaldulių vienuolyno biblioteka: raida, išsklaidymo keliai ir paveldas (2014) ir kitas. Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose paskelbė daugiau kaip 150 straipsnių.
Yra 20 knygų (istorijos šaltinių publikacijų, mokslinių straipsnių rinkinių, elektroninių leidinių) sudarytojas ir vienas autorių: Žemaičių Kalvarijos mokykla 1803–1836 m. (2005), Atminties komunikacija archyvuose, bibliotekose ir muziejuose (2008), Pamirštoji mecenatystė: dovanų Vilniaus universiteto bibliotekai knyga, 1792–1832 (2010), Butlerio kelionės į Italiją ir Vokietiją 1779–1780 metais dienoraštis (2013; M. Butleris), Juozapo Jurgio Hilzeno 1752–1754 metų kelionės dienoraštis (2013; J. J. Hilzenas), Juozapo Mykolo Karpio „Ganytojiškas laiškas Žemaičių vyskupijos dvasininkams“ (2013; J. M. Karpis), Egodokumentai ir privati Lietuvos erdvė XVI–XX amžiuje (2013), Vilniaus viešosios bibliotekos dienoraštis, 1910–1911 (2014), Egodokumentai. Istoriografinė tradicija ir tyrimų perspektyvos (Egodokumenty. Tradycje historiograficzne i perspektywy badawcze 2015), Kelionių aprašymai kaip egodokumentinis paveldas (2015), Oginskių dvaro virtuvėje (2016), Mykolas Girdvainis (1841–1924). Autobiografija (2018; M. K. Girdvainis) ir kitos.
Sudarė (dalį su kitais) tęstinio leidinio Bibliotheca Lituana šešis tomus: Atminties institucijų rinkiniai (2012), Sugrąžinta praeitis (2014), Bibliologijos metraštis (2016), Privačioji raštija ir egodokumentinis paveldas (2017), Egodokumentika Aukštaitijos knygos kultūros kontekste (2018), Genealogija ir lokalinė istorija (2019). Parengė studijoms skirtus leidinius: Bibliotekų istorija: kurso programa bibliotekininkystės specialybės studentams (1996), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bibliotekos: tipologija, organizacinė struktūra, komplektavimo strategijos (2006), vadovėlį Bibliotekininkystės ir informacijos studijų vadovas (su kitais, 2009).
Apdovanojimai
M. Mažvydo premija (2006), Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija (2011).
-Arvydas Pacevičius