ašančiai

ašančių herbas

mediniai spaudai su piktografiniais simboliais (vadinamoji adinkra), naudojami tradiciniams ašančių audiniams marginti

ašánčiai (savivardžiai asanci, asantefo), Afrikos tauta. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, ašančiai yra akanų tautos etninė grupė. Gyvena daugiausia Ganoje (Ašančio ir Brong Ahafo srityse), Toge ir Dramblio Kaulo Krante. Manoma, iš viso yra daugiau kaip 3,3 mln. ašančių. Kaba akanų kalbos ašančių tarme. Dauguma tikinčiųjų išpažįsta tradicinius tikėjimus; yra krikščionių ir musulmonų. Ašančių tradicinių valdovų dinastija nenutrūkusi iki šių dienų.

Gyvensena

ašančių moterys

Ašančiai verčiasi žemdirbyste (augina bananus, dioskorėjas, kakavamedžius), gyvulininkyste, amatais. Audžia sudėtingo audimo audinius (vadinamuosius kente), t. p. audinius margina įvairių reikšmių ornamentais (vadinamoji adinkra), reiškiančiais sąvoką ar aforizmą. Tokiais ornamentais puošiami ir keramikos dirbiniai, pastatai. Senieji ašančių pastatai yra pasaulio paveldo vertybė (1980).

Istorija

ašančių karalius Otumfuo Osėjus Tutu II (nuo 1999; Kumasi, Gana, 2012)

ašančių šokis

1697–1897 gyvavo Ašančių federacija (Ašantis), Ašantį valdė karalius – ašantehenas. Ašančiai garsėjo savo aukso dirbiniais, savitos audimo technikos audiniais. 19 a. ašančiai ilgai ir atkakliai kovojo su Didžiosios Britanijos kariuomene. 19 a. pabaigoje valstybė tapo Didžiosios Britanijos protektoratu. 1935 Ašančių valstybė buvo formaliai atkurta. 1959 ji tapo Ganos sritimi (išlaikė kai kuriuos monarchijos atributus). Ašančio srities ašantehenas nuo 1999 – karalius Otumfuo Osėjus Tutu II, Ašančio įkūrėjo pirmojo ašanteheno Osėjaus Tutu I (m. 1717) palikuonis.

2271