ãsbestas (gr. asbestos – neužgesinamas), kaln lina, kaln pãkulos, silikatų klasės pluoštinės struktūros mineralų grupė. Daugiausia tai vandeningi magnio, geležies, kai kada kalcio, natrio silikatai. Skiriamos 2 rūšys: serpentinų grupės – chrizotilas (daugiau kaip 95 % viso iškasamo asbesto), amfibolų grupės – aktinolito asbestas, amozito asbestas, antofilito asbestas, krokidolito asbestas, kumingtonito asbestas, režikito asbestas, rodusito asbestas, tremolito asbestas. Βaltas, šviesiai pilkas, geltonas, žalias iki juodo, rečiau melsvas, rudas. Blizgesys stiklo. Kietumas 1,5−6,5. Tankis 2100−3440 kg/m3. Lydymosi temperatūra 1000−1550 °C. Lengvai pleišėja į lanksčias ir stiprias skaidulas, kurių storis <1µm, ilgis nuo milimetro dalių iki 50−300 mm, kartais ir didesnis. Atsparus rūgštims, šarmams; geras šilumos, garso izoliatorius. Stiprus kancerogenas, pavojingos jo dulkės; nerekomenduojama vartoti kaip statybinę medžiagą.
asbestas
Asbestas susidaro regioninio metamorfizmo, hidroterminių, kontaktinių metasomatinių procesų metu ultrabazinėse, bazinėse uolienose, dolomite, dolomitizuotoje klintyje. Slūgso gyslomis, lęšiais. Didžiausi telkiniai: Kanadoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje, Zimbabvėje; be to, asbesto yra Brazilijoje, Graikijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kazachijoje, Kinijoje. Dar asbesto pramonė.
2856