asfáltbetonis (gr. asphaltos – kalnų derva + pranc. béton - betonas), betonas, kurio rišamoji medžiaga yra bitumas. Sukietėjęs asfaltbetonis yra tankus, stiprus, tamprus, beveik nepraleidžia vandens, atsparus atmosferos poveikiams. Be bitumo (3,5–9 %), į asfaltbetonio mišinį dedama skaldos, smėlio, mineralinių miltelių. Pagal klojamo asfaltbetonio mišinio temperatūrą jis būna karštasis (didesnės nei 120 °C temperatūros), šiltasis (didesnės nei 70 °C temperatūros) ir šaltasis (didesnės nei 5 °C temperatūros). Viršutinio dangos sluoksnio asfaltbetonis tankesnis, apatinio – poringesnis, dažnai be mineralinių miltelių. Asfaltbetonio mišinys paprastai gaminamas centralizuotai (asfaltbetonio agregatas). Klojamas asfaltbetonio klotuvu 2–3 sluoksniais (1–2 apatiniai ir 1 viršutinis) ant betono, skaldos ar rišamosiomis medžiagomis sutvirtinto žvyro pagrindo. Vienasluoksnė asfaltbetonio danga paprastai daroma pėsčiųjų ir dviračių takams. Tankinamas plentvoliais. Sutankintas asfaltbetonio mišinys sukietėja ir tampa stiprus. Iš asfaltbetonio daroma kelių, aerodromų kilimo ir tūpimo takų danga, rečiau pramoninių pastatų grindys, hidroizoliacija. Babilonijoje kelių danga iš asfaltbetonio buvo daroma jau 7–5 a. prieš Kristų. Vėl imta naudoti 19 a. viduryje; Lietuvoje – 20 a. 3–4 dešimtmetyje.
2926