asimiliãcija (lot. assimilatio – supanašėjimas), vienos etninės grupės ar tautos susiliejimas su kita perimant šios kalbą, kultūrą, nacionalinę savimonę.
Skiriama natūralioji asimiliacija, kuri vyksta dėl socialinės ir kultūrinės įtakos (akultūracija), mišrių santuokų bei panašių priežasčių, ir prievartinė. Prievartinė asimiliacija būdinga šalims, kuriose nėra tautų lygybės, ypač praeities daugiatautėms imperijoms (pavyzdžiui, Austrijai-Vengrijai, Rusijai, Vokietijai) ir totalitarinėms valstybėms (pavyzdžiui, Kinijai, SSRS, nacionalsocialistų valdomai Vokietijai). 21 amžiaus pradžioje kai kurias tautas (pavyzdžiui, kurdus Irake ir Turkijoje) siekiama prievarta asimiliuoti, joms nepripažįstama nei teritorinė, nei kultūrinė autonomija, kartais tų tautų atstovai, nuolatiniai šalies gyventojai, neturi piliečių teisių.
Apie lietuvių asimiliaciją – germanizacija, polonizacija, rusifinimas.
1412