asizai

aszai (pranc. assises, angl. assizes – posėdžiai), feodalų ar karalių išleisti norminiai aktai. Ypač svarbūs 1099 Jeruzalės asizai (galiojo kryžiuočių įkurtoje Jeruzalės karalystėje ir Kipre). Jeruzalės asizai Rytuose įtvirtino Vakarų valstybėse susiformavusius feodalinius institutus, apribojo karaliaus valdžią suteikdami plačius įgaliojimus diduomenės susirinkimams, išvardijo atvejus, kai feodalai galėjo atsisakyti paklusti karaliui, įtvirtino luomų hierarchiją ir kita. Antiochijos asizai (išlikęs 13 amžiaus vertimas į armėnų kalbą) galiojo Antiochijos kunigaikštystėje, nominaliai pavaldžioje Jeruzalės karalystei; sudaryti Jeruzalės asizų pagrindu ir panašūs į juos forma bei turiniu. Išlikę didelių feodų asizai: 1185 Bretanės, 1234–37 Normandijos. 11–12 amžiuje asizais vadinti Anglijos karalių nutarimai (Didieji asizai, 1166 Clarendono asizai, asizai dėl ginkluotės). Romanijos asizai galiojo Lotynų imperijoje 13 amžiuje.