Asklèpijas (Asklēpios), Eskulãpijus, graikų mitologijoje – gydymo dievas. Apolono ir Koronidės sūnus. Iš kentauro Cheirono išmoko gydyti taip, kad net prikeldavo iš mirusiųjų. Su žmona Oipione turėjo sūnus – Machaoną ir Podaleiriją, gydytojus, lydėjusius achajus į Troją, dukteris Higiėją (Sveikatą) ir Panacėją (Gydymą). Asklepijo kultas ypač paplito Epidaure, Pergame ir Tesalijoje. Antikiniame mene vaizduotas su lazda, apie kurią apsivyniojusi gyvatė. Gyvates laikydavo ir Asklepijo šventyklose. Romėnai Asklepiją vadino Eskulapijumi.
Asklepijas (marmuras, 4 a. pr. Kr. originalo kopija, rasta Asklepijaus šventykloje Epidaure, Nacionalinis Atėnų archeologijos muziejus)
1825