asmennė bibliotekà, individualus spaudos leidinių rinkinys, skirtas šeimos arba privačios institucijos poreikiams. Dar vadinama namų biblioteka arba šeimos biblioteka.
Asmeninės bibliotekos būna universaliosios, specialiosios ir bibliofilinės.
Kartais asmeninės bibliotekos perduodamos iš kartos į kartą, neretai dovanojamos mokslo ir mokymo įstaigoms; jų pagrindu kartais kuriamos visuomeninės ir valstybinės bibliotekos. Dažniausiai asmeninės bibliotekos pradedamos sistemingai tvarkyti surinkus daugiau kaip 1000 leidinių. Tada knygos klasifikuojamos, kataloguojamos, inventorinamos, žymimos nuosavybės ženklais.
Pirmosios žinios apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės asmenines bibliotekas yra iš 15 amžiaus. Pirmiausia asmeninė biblioteka atsirado Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto dvare. Asmeninius knygų rinkinius turėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai M. Goštautas ir A. Goštautas, 16 amžiuje Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas.
Mažojoje Lietuvoje reikšmingas bibliotekas sukaupė A. Kulvietis, M. Mažvydas, A. Raduinionis, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – M. Daukša, Merkelis Giedraitis.
17–18 amžiuje didžiausi knygų rinkiniai priklausė Radviloms, Pacams, Sapiegoms ir kitiems didikams. 19 amžiuje didžiausią asmeninė biblioteką turėjo Žemaičių vyskupijos valdytojas J. K. Gintila (apie 20 000 vienetų). Kai kurių šių asmeninių bibliotekų likimas nežinomas.
Atsiradus lituanistikos mokslui, prasidėjus lietuvių tautiniam sąjūdžiui ėmė kurtis lietuviškos spaudos asmeninės bibliotekos. Labai vertingos bibliotekos priklausė Karaliaučiaus universiteto profesoriams L. G. Rėzai ir F. Kuršaičiui, lietuvių tautinio sąjūdžio veikėjams S. Didžiuliui ir J. Basanavičiui.
1918–1940 vertingas bibliotekas turėjo M. Biržiška ir Vaclovas Biržiška, Augustinas Janulaitis (jo lituanistinę biblioteką sudarė daugiau kaip 14 000 tomų) ir kiti Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai, meno istorikas P. Galaunė.
Asmeninės bibliotekos smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą: buvo grobstomos, nacionalizuojamos, naikinamos.
Asmeninės bibliotekos atgijo ir sustiprėjo 7–8 dešimtmečiais. Vertingus knygų rinkinius sukaupė akademikas Jonas Kubilius (90 000 vienetų) ir Juozas Bulavas (15 000 vienetų), poetas E. Matuzevičius, žurnalistai Juozas Bulota ir L. Gudaitis, kunigas R. Mikutavičius.
Daug vertingų asmeninių bibliotekų sukaupė lietuvių išeiviai. Viena žymiausių asmeninių bibliotekų priklausė A. Milukui, kitos – J. Dainauskui, R. Lapui, K. Varneliui (jo asmeninė biblioteka nuo 1999 yra Vilniuje).
3037
namų biblioteka; šeimos biblioteka