Ašmenõs mšis, nuversto Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos ir jo konkurento Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenių mūšis 1432 12 08 prie Ašmenos.
Švitrigaila su keliolika tūkstančių karių išžygiavo iš Polocko, kur buvo įsikūręs, užėmė Minską, Krevą, Ašmeną ir rengėsi pulti Vilnių. Žygimanto Kęstutaičio lietuvių (bei žemaičių) kariuomenė, remiama Drohičino mozūrų (manoma, iš viso apie 20 000 žmonių), puolė Švitrigailos lietuvių ir rusų kariuomenę, kurią rėmė chano Sejido Achmato totoriai (sąjungininko Livonijos ordino kariai nespėjo atvykti).
Mūšis truko nuo ryto iki vakaro. Iš pradžių Žygimanto Kęstutaičio kariuomenę Švitrigailai pavyko nustumti apie 3 mylias Vilniaus link, bet Žygimantas Kęstutaitis į vakarą sumušė ir išblaškė Švitrigailos jėgas.
Didelių nuostolių turėjo abi pusės. Pasak lenkų kronikininko Jano Długoszo, Švitrigailos karių žuvo apie 10 000, paimta į nelaisvę apie 4000.
Švitrigaila pasitraukė į Polocką. Kunigaikštis Jurgis Lengvenaitis, buvęs Vilniaus vaivada, Jurgis Gedgaudas ir kiti jo kariuomenės vadai pateko į nelaisvę.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių vidaus kovų pabaigą lėmė tik Pabaisko mūšis (1435), kuriame Švitrigailos kariuomenė buvo visiškai sumušta.
903