Asmodjas, judaizmo ir krikščionybės demonologijoje – demonas. Judaizme – demonas, ardydavęs santuoką, siųsdavęs impotenciją, seksualinį šaltumą. Minimas demonologijoje ir kai kuriose Talmudo legendose, kurios, spėjama, kilo iš zoroastrizmo, kai žydų teritorijos atiteko Achaimenidams. Zoroastrizme Asmodėjas yra visų demonų valdovas, pavaldus tik Angra Mainjui. Asmodėjo pašaukimas – pripildyti žmonių širdis pykčio ir keršto bei daryti visą blogį Žemėje. Tai verčia žmones vietoje gėrio rinktis blogį, bet Asmodėjui nepriskiriamos kūniškos pagundos (jų demonas – Azi). Manoma, Asmodėjo vardas kilo iš Avestos.
Asmodėjas (arkangelas Rapolas nugali Asmodėją, Šv. Marijos Magdalenos bazilikos Prancūzijoje kapitelis)
Asmodėjas prieš nuopuolį priklausė serafimų chorui. Tobito knygoje (Tob 3–8) pasakojama, kad Asmodėjas įsimylėjo Raguelio dukterį Sarą, todėl nužudydavo visus jos jaunikius pirmąją vestuvių naktį. Po kurio laiko Sara įsimylėjo jaunuolį vardu Tobijas. Jį t. p. persekiojo Asmodėjas, bet kaip teisus žydas Tobijas sulaukė arkangelo Rapolo pagalbos. Jo pamokytas Tobijas rankomis pagavo didelę žuvį ir ištraukė jos širdį ir kepenis. Iš jų pagamintus smilkalus smilkė savo su Sara vestuvių naktį, smilkalų kvapas privertė Asmodėją palikti Saros kūną ir pabėgti į Egiptą (čia jį nugalėjo arkangelas Rapolas).
1 a. apokrife Abraomo priesakas pasakojama, kad Asmodėjas yra kilęs iš puolusių angelų, nuodėmingų Dievo sūnų ryšių su žmonių dukterimis. Apokrife Saliamono priesakas Asmodėjas yra karaliaus Saliamono antgamtinis padėjėjas – Saliamonas pergudravo Asmodėją ir įsakė jam padėti statyti Jeruzalės šventyklą. Asmodėjas, nenaudodamas geležinių įrankių, apdirbdavo akmens luitus taip, kad neliktų tarpo, į kurį būtų galima įkišti peilio ašmenis. Ši legenda tapo itin populiari vidurinių amžių krikščionybės ir islamo literatūroje bei krikščioniškoje ikonografijoje.
Kitose legendose jam priskiriamas panašus rangas kaip zoroastrizme – tai visų demonų karalius ir Lilit vyras, kai ji paliks Adomą. Pagal kitas legendas, Asmodėjas buvo gyvatė, gundžiusi Ievą. Dar pagal kitą žydų tradiciją jis yra Adomo ir Lilit palikuonis. Babilono Talmude minima, kad jis yra visų demonų karalius.
Pagal Kabalą, jis yra draugiškas, geranoriškas demonas, laikomas priesaikos liudytoju.
Krikščionių demonologijoje Asmodėjui priskiriama mažesnė svarba nei zoroastrizme ir judaizme. Minima, kad jis yra geismo demonas, skleidžiantis vyro ir moters nesantaiką. 16 a. demonologijoje teigiama, kad jis stipriausias lapkritį. Pragare jis vadovauja 72 legionams demonų (viršesnis už jį tik Liuciferis). T. p. jis yra azartinių lošimų, vilionių ir prostitucijos demonas.
Ikonografijoje vaizduojamas su žmogaus kūnu, ožkos kojomis, besibaigiančiomis nagais, gyvatės uodega ir trimis galvomis – viena ugnimi kvėpuojančio žmogaus, antra avino, trečia jaučio, pėdos plėvinės kaip žąsies. Joja ant drakono, rankose laiko vėliavą ir ietį.