asóda, osadà (< sen. sl.), pasóda, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstiečių piniginė renta, mokama feodalui už naujai duotą sklypą arba už duotą įdirbti nenaudojamą žemę.
Atsirado 15 amžiuje, paplito nuo 16 a. vidurio pradėjus valstiečius kurdinti valakais išmatuotoje žemėje. Pagal Valakų reformos nuostatus (1557) už valaką žemės duoklininkai mokėjo 30 grašių asodą (nesvarbu, kokia žemės rūšis) ir činšą (jo dydis priklausė nuo žemės rūšies). Toks rentos suskaidymas buvo netikslingas, todėl 17 a. piniginė renta dažniausiai vadinama tik činšu.
2073