Aspazija Aspãzija, tikr. Elza Rozenberga-Pliekšāne 1865 03 16Daukšas (Zaļeniekų vlsč.) 1943 11 05Dubulti, latvių rašytoja. J. Rainio žmona. Buvo susijusi su politiniu ir kultūriniu judėjimu Naujoji srovė. 1897 su J. Rainiu gyveno Panevėžyje, 1898–1903 – tremtyje Pskove ir Viatkos gubernijoje, 1905–20 emigracijoje Šveicarijoje.
Kūryba
Kūryboje vyrauja neoromantizmo ir simbolizmo motyvai. Parašė dramas Keršytoja (Atriebēja 1888), Vaidilutė (Vaidelote 1894, lietuvių kalba pastatyta 1911), Ragana (pastatyta 1895), Sidabro skraistė (Sidraba šķidrauts 1905), Aspazija (1923), Boazas ir Rūta (1925), Bokšto statytojas (Torņa cēlējs 1927), Žalčio nuotaka (Zalša līgava 1928, lietuvių kalba 2013), Janis Ziemelis (1931). Dramų siužetai daugiausia paimti iš latvių mitologijos, istorijos, Biblijos; Vaidilutės veiksmas vyksta senovės Lietuvoje. Jose parodytas tradicinių ir naujųjų vertybių konfliktas, tragiškas stiprios asmenybės susidūrimas su aplinka, keliama kūrybos ir asmeninės laimės problema. Išleido eilėraščių rinkinius Raudonos gėlės (Sarkanās puķes 1897), Sielos sutemos (Dvēseles krēsla 1904), Saulėtas kampelis (Saulains stūrītis 1910), Gėlių glėbys (Ziedu klēpis 1911), Išskleisti sparnai (Izplesti spārni 1920), Raganų naktis (Raganu nakts 1923), Trispalvė saulė (Trejkrāsaina saule 1926), Astrų metu (Asteru laikā 1928), Sielos kelionė (Dvēseles ceļojums 1933), Po vakaro žvaigžde (Zem vakara zvaigzņes 1942). Eilėraščiai – emocingi lyriniai monologai, išreiškiantys amžiną visatos ir žmonijos kaitą bei žmogaus vietą šiame procese, laisvės ir laimės troškimą; lyriniam veikėjui būdingas faustiškas ir prometėjiškas vitališkumas bei maksimalizmas. Stilius pakilus, aforistinis, gausu kultūrinių įvaizdžių. Parašė romaną Rudens lakštingala (1933), vaikystės atsiminimų knygas Mėlynas dangus (Zila debess 1924), Aukso debesys (Zelta mākoņi 1928). Eilėraščių išversta į lietuvių kalbą.
Aspazija
1320