Astanõs istòrija
Dabartinėje Astanos teritorijoje žmonių gyventa nuo bronzos amžiaus (21 a. pradžios archeologinių tyrinėjimų duomenimis). 1830, prie Rusijos imperijos prijungtose Kazachų chanato žemėse įkurtas Akmolinsko (kazachiškai Akmola) forpostas. 1862 gavo miesto teises. Per Akmolinską ėjo karavanų keliai iš Vidurinės Azijos į europinę Rusijos imperijos dalį. 1868–1920 priklausė Akmolinsko srities Akmolinsko apskričiai (srities ir generalgubernatorijos centras buvo Omske). Bolševikams laimėjus Rusijos pilietinį karą Akmolinskas tapo sovietinės Kazachijos miestu (1920–36 sovietinės autonominės respublikos Rusijos sudėtyje, 1936–91 – sąjunginės respublikos).
20 a. 4–6 dešimtmetyje apie 10 km nuo miesto veikė Akmolinsko lageris (apie 1935 jį pastatė represuotų sovietų kariškių žmonos). 1947–50 jame kalėjo apie 40 lietuvių moterų (dirbo siuvinėjimo fabrike, žemės ūkio darbus).
1939 Akmolinskas tapo naujai įkurtos Akmolinsko srities centru. Nuo 1954 buvo plėšinių įsisavinimo Šiaurės Kazachijoje pagrindinis centras; 1961 miestas pavadintas Celinogradu (rusiškai plėšinių miestas). Po Kazachijos nepriklausomybės paskelbimo (1991 12 16) grąžintas istorinis kazachiškas pavadinimas Akmola (1992 07). Nuo 1997 12 Kazachijos sostinė (atkelta iš Almatos); 1998 05 pavadinta Astana (kazachiškai sostinė). 2019 03–2022 10 N. Nazarbajevo garbei miestas buvo vadinamas Nur Sultanu. 1979 buvo 233 700, 1989 – 277 400, 1999 – 328 300, 2002 – 493 500, 2009 – 613 000, 2018 – 1,03 mln. gyventojų.
1077
2271
-Astana; -Nursultanas; -Nur Sultanas