Astika, 14 a. pabaigos–17 a. pradžios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė. Svarbiausios valdos apie Kernavę. 15 a.–16 a. pradžioje iš Astikų buvo Ponų Tarybos narių. Pradininkas – spėjamo Traidenio brolio Sirpučio palikuonis, 15 a. pirmos pusės Kernavės bajoras Kristinas Astikas. Jo sūnūs: Radvila (m. 1477) tapo Radvilų giminės pradininku, Stanislovas (Stankus) buvo Naugarduko vaivada. Stanislovo sūnus Grigalius (Grigas, Gregoras; Grigalius Astikas) 15 a. pabaigoje–16 a. pradžioje buvo valstybės veikėjas, turėjo sūnus Grigalių, Stanislovą (m. 1519), Polocko vaivadą, ir Jurgį (m. 1546), Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmų maršalką. Jurgio sūnūs: Mikalojus (m. apie 1566) buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės rotmistras, dalyvavo Livonijos kare (1558–83), nuo 1560 Rezeknės (Latvijos rytuose) ir Krėvos seniūnas, Jurgis (g. apie 1530, m. 1579) 16 a. antroje pusėje buvo valstybės veikėjas.
Astikų naudotas Trijų ragų herbas (lenk. Trąby; iš Bartoszo Paprockio knygos Herby rycerztwa polskiego, išspausdinta 1584 Krokuvoje, Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Grigalius (g. apie 1535, m. 1580 06 18 Vilniuje) buvo Rusijos caro Ivano IV Rūsčiojo šalininkas, rėmė jo sūnaus Fiodoro kandidatūrą į Abiejų Tautų Respublikos valdovus. Nusigyveno, todėl Kavarske įrengė pinigų kalyklą ir kaldino netikrus pinigus; be to, teisminėms byloms laimėti padirbinėjo senatorių parašus. 1580 turėjo slaptų ryšių su Maskvos pasiuntiniu Vilniuje Grigorijumi Naščiokinu. Dėl viso to buvo suimtas ir nuteistas mirti. Grigaliaus sūnus Jonas 1606–09 buvo Vilniaus apskrities žemės teisėjas; mirė bevaikis.
-Astikas; -Stanislovas Astikas; Grigalius Astikas; -Jurgis Astikas; -Mikalojus Astikas; -Jonas Astikas
2454