Astrid Lindgren

Lindgren Astrid (Astrida Lndgren) 1907 11 14Vimmerby (Smålando lenas) 2002 01 28Stokholmas, švedų rašytoja. 1923 baigė bendrojo lavinimo mokyklą. 1924–26 dirbo laikraštyje Vimmerby Tidning (jame buvo paskelbti pirmieji A. Lindgren kūriniai). 1946–70 dirbo redaktore didžiausioje Švedijos vaikų literatūros leidykloje Rabén & Sjögren.

Kūryba

Autorę labiausiai išgarsino knyga Pepė Ilgakojinė (Pippi Långstrump 1945) ir jos tęsiniai Pepė Ilgakojinė iškeliauja į užsienį (Pippi Långstrump går ombord 1946) ir Pepė Ilgakojinė Pietų jūrose (Pippi Långstrump i Söderhavet 1948; lietuvių kalba visos trys 1990 ⁷2019). Šis kūrinys apie lakios vaizduotės mergaitę dėl komiškos hiperbolės ir sąlygiškumo priartėja prie literatūrinės pasakos žanro, nors daugiausiai vaizduojama tikroviška aplinka. Stebuklais, neįmanomybėmis, ekscentriškomis išdaigomis vaiko kasdienybė supasakinama knygose Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo (Lillebror och Karlsson på taket 1955, lietuvių kalba 1958), Karlsonas, kuris gyvena ant stogo, vėl atskrido (Karlsson på taket flyger igen 1962), Karlsonas, kuris gyvena ant stogo, vėl krečia išdaigas (Karlsson på taket smyger igen 1968, visos trys lietuvių kalba 1974 ¹⁰2017).

Astrid Lindgren

Kitose apysakose pasakose vyrauja psichologinis dramatizmas, egzistenciniai klausimai, filosofinė problematika. Mijo, mano Mijo (Mio min Mio 1954, lietuvių kalba 1994 ⁴2016) svarbiausias personažas našlaitis patenka į anapusinį pasaulį, kuriame gausu etnografinių detalių, Biblijos motyvų, čia jis sutinka savo tėvą, įveikia blogio riterį Kato. Broliai Liūtaširdžiai (Bröderna Lejonhjärta 1973, lietuvių kalba 1979 ⁴2007), parašyti vaikų literatūrai tuomet nebūdinga mirties tema, sukėlė visuomenės diskusijas. Tariamame pomirtiniame Nangijalos pasaulyje herojai kaunasi su amžinuoju blogiu, išsaugo ištikimybę, bręsta psichologiškai. Kūrinys poetiškas ir alegoriškas, būdinga nuotykių literatūros ir detektyvo bruožai. Trilogijai Didysis seklys Bliumkvistas (Mästerdetektiven Blomkvist 1946, lietuvių kalba 1996), Pavojingas Kalio Bliumkvisto gyvenimas (Mästerdetektiven Blomkvist lever farligt 1951, lietuvių kalba 1997 ³2002; abi lietuvių kalba pavadinimu Kalio Bliumkvisto nuotykiai 1961 ³2017), Kalis Bliumkvistas ir Rasmusas (Kalle Blomkvist och Rasmus 1953, lietuvių kalba 1997 ³2002; lietuvių kalba pavadinimu Baltosios Rožės riteris 1959) būdinga dinamiškas intriguojantis siužetas, nusikaltimo motyvas glaudžiai susietas su kasdieniais vaikų žaidimais, sukurti psichologiškai motyvuoti paveikslai, išryškinti draugiški tėvų ir vaikų santykiai. Vaiko troškimą turėti šeimą, namus rašytoja pabrėžė apysakoje Rasmusas klajūnas (Rasmus på luffen 1956, lietuvių kalba 1965 ⁸2017), kurioje t. p. yra detektyvo elementų. Daugelis realistinių bruožų kūrinių (Mes, Padaužų kaimo vaikai / Alla vi barn i Bullerbyn 1947, Dar apie Padaužų kaimo vaikus / Mera om oss barn i Bullerbyn 1949, Padaužų kaime vienos linksmybės / Bara roligt i Bullerbyn 1952, visos trys lietuvių kalba pavadinimu Padaužų kaimo vaikai 1996 ⁷2015, Vaikai iš Pramuštgalvių gatvės / Barnen på Bråkmakargatan 1958, lietuvių kalba 2000 ²2006, Lota iš Pramuštgalvių gatvės / Lota på Bråkmakargatan 1961 lietuvių kalba 2000 ⁵2015, Madikė / Madicken 1960, Madikė ir Junibakeno Bubulis / Madicken och Junibackens Pims 1979, abi lietuvių kalba pavadinimu Mūsų visų Madikė 1997 ⁸2018, Emilis iš Lionebergos / Emil i Lönneberga 1963, Naujos Emilio iš Lionebergos išdaigos / Nya hyss av Emil i Lönneberga 1966, Emilis tebegyvena Lionebergoje / Än lever Emil i Lönneberga 1970, visos trys lietuvių kalba 1993 ¹¹2018, Mes Varnų saloje / Vi på Saltkråkan 1964, lietuvių kalba 1987 ¹³2020) pagrįsti autentiškais vaikystės atsiminimais, juose vaizduojama harmoninga, saugi, kartais net idiliška vaikystė, kupina žaidimų, tariamų, komiškų tarpusavio konfliktų, meilės gamtai bei gyvūnijai, išskirtinės šeimyninės darnos, nors vaizduojamas ir socialinis gyvenimas. Vienoje paskutinių ir reikšmingiausių knygų Ronja plėšiko duktė (Ronja Rövardotter 1981, lietuvių kalba 1984 ¹⁹2020) A. Lindgren apibendrino visos savo kūrybos patirtį, darniai sulydė pasakos ir realistinės apysakos, šeimos, meilės, plėšikų, nuotykių, psichologinio romano, kitus žanrinius tipus, sukūrė įsimintinus vaikų ir suaugusiųjų paveikslus.

Astrid Lindgren

Lietuvių kalba dar išleista pasakų knyga Nykštukas Nilsas (1969 ²2012), nuotykių knyga Meilės aukų gelbėtojai (1998), vaikystės prisiminimų ir esė knyga Samuelis Augustas iš Sevedstorpo ir Hana iš Hulto (2002), rinkinys Papieviai (2000 ²2006), apysakos Kerstina ir aš (2008 ³2019), Lota moka važiuoti dviračiu (2012), Rasmusas, Pontusas ir Tukeris (2012 ²2020), apsakymų rinkinys Smarkuolė Kaisa (2012), apysaka Brita Mari išlieja širdį (2015), dienoraštis Karo dienoraščiai: 1939–1945 (2018). Pagal A. Lindgren kūrinius Lietuvoje pastatyta spektaklių, sukurtas filmas, radijo vaidinimas. A. Lindgren kūryba padarė perversmą švedų vaikų literatūros ir pedagogikos istorijoje, ji išaukštino vaiko asmenybę, vaikystę apskritai, turėjo įtakos pasaulinės vaikų literatūros raidai. Iš viso parašė daugiau kaip 40 knygų, t. p. tekstų paveikslėlių knygoms, dauguma kūrinių ekranizuota, pagal juos statomi spektakliai. Kūryba išversta į daugiau kaip 70 kalbų.

Atminimo įamžinimas

Nuo 1967 autorės gimimo dieną skiriama Astridos Lindgren premija vaikams ar jaunimui rašančiam švedų rašytojui (įsteigė leidykla Rabén & Sjögren, nuo 1998 priklauso leidyklai Norstedts). Po autorės mirties Švedijos vyriausybė įsteigė Astridos Lindgren atminimo premiją (pinigine išraiška beveik prilygsta Nobelio literatūros premijai), skiriamą pasaulio vaikų rašytojams ir knygų iliustruotojams.

Apdovanojimai

Anderseno premija (1958).

1

2013