astrofotomètrinės sistèmos, tarpusavyje suderintos spektro sritys, kuriose matuojamas kosminių kūnų (žvaigždžių, galaktikų) spindesys. Kiekvienai spektro sričiai išskirti parenkami specialūs filtrai ir spindulių imtuvai. Skiriamos plačiajuostės (kai spektro sritys platesnės kaip 50 nm), vidutinio pločio (apie 20 nm) ir siaurajuostės (mažiau kaip 10 nm) astrofotometrinės sistemos. Plačiajuostės astrofotometrinės sistemos leidžia tirti labai silpnai spindinčius objektus, bet teikia mažai žinių apie juos. Iš plačiajuosčių astrofotometrinių sistemų dažniausiai naudojama Johnsono, arba UBV, sistema. Vidutinio pločio astrofotometrinės sistemos skiriamos žvaigždžių efektinei temperatūrai, absolučiajam ryškiui ir metalingumui nustatyti. Tam gerai tinka Vilniaus astrofotometrinė sistema. Naudojant siaurajuostes astrofotometrines sistemas dažniausiai nustatomas atomų ar molekulių stipriausių linijų ar juostų intensyvumas spektruose ir pagal tai – cheminių elementų kiekis žvaigždžių atmosferose.
3103