Europos kosmoso agentūros astronominių katalogų archyvas
astronòminiai katalògai, žvaigždžių, galaktikų ir kitų astronominių objektų duomenų sąrašai, sudaryti tam tikra tvarka. Pagal duomenų rūšį astronominiai katalogai skirstomi į astrometrinius, fotometrinius, spektrinius, identifikacinius ir bendruosius. Yra dvinarių, kintamųjų, artimųjų, šviesiausiųjų ir kitų žvaigždžių katalogai. Sudaryti žvaigždžių spiečių, galaktikų, kvazarų, galaktinių ir užgalaktinių gama, rentgeno, ultravioletinės, infraraudonosios ir radijo spinduliuotės šaltinių katalogai. Astronominiai katalogai elektronine forma kaupiami astronominių duomenų centruose. Tiksliausias astrometrinis katalogas sudarytas panaudojus Europos kosmoso agentūros (ESA, angl. Europe Space Agency) orbitinės observatorijos Hipparcos matavimus (1997).
Šiame kataloge pateikta daugiau kaip 118 000 žvaigždžių astronominės koordinatės, trigonometriniai paralaksai ir savieji judėjimai bei vienspalvės fotometrijos duomenys. Tos pačios observatorijos Tycho kataloge pateikiama apie 2,5 milijono žvaigždžių mažesnio tikslumo astrometriniai parametrai bei dvispalvės fotometrijos duomenys. Didžiausioje dangaus apžvalgoje – Jungtinių Amerikos Valstijų jūrų observatorijos kataloge USNO‑A2 (angl. United States Naval Observatory, 1999) – pateikta daugiau kaip pusės milijardo žvaigždžių, galaktikų ir kvazarų astronominės koordinatės bei dvispalvės fotografinės fotometrijos duomenys. Anksčiau plačiai naudotos Bonos (BD, Bonner Durchmusterung, 1859–86), Kordobos (CD, angl. Cordoba Durchmusterung, 1892–1932) ir Keipo (CPD, angl. Cape Photographic Durchmusterung, 1896–1900) apžvalgos dabar turi tik istorinę ir identifikacinę vertę.
Šviesiausios dangaus žvaigždės (iki 6,5 ryškio) su apibendrintais parametrais pateiktos BSC (angl. Bright Star Catalogue) kataloge (1991). Bendrasis kintamųjų žvaigždžių katalogas GCVS (angl. General Catalogue of Variable Stars, 1985–95) leidžiamas Maskvoje. Įvairius fotometrinius katalogus pakeitė elektroninis Lozanos observatorijos (Šveicarija) bendrasis fotometrinių duomenų katalogas GCPD (angl. General Catalogue of Photometric Data). Pirmieji galaktikų, žvaigždžių spiečių bei ūkų katalogai MC (angl. Messier Catalogue, 1784), NGC (angl. New General Catalogue, 1888), IC (angl. Index Catalogue, 1895–1908) naudojami tik identifikacijai. Juos pakeitė nauji katalogai, pvz., šviesiausių galaktikų katalogas RC3 (angl. Reference Catalogue of Bright Galaxies, 1991) ir kiti.
Charleso Messier sudarytas 110 objektų astronominis katalogas
Pirmieji žvaigždžių katalogai, apie kuriuos yra išlikusių žinių, buvo sudaryti Kinijos astronomų Gan Gunio ir Ši Šeno apie 3 a. pr. Kr. vidurį (800 žvaigždžių) ir graikų astronomo Hiparcho (850 žvaigždžių) apie 130 m. prieš Kristų. Lietuvoje sudarytas bendrasis Vilniaus astrofotometrinės sistemos matavimų katalogas (1993) ir keli II populiacijos žvaigždžių katalogai (1980–99).
1790