aštúondienis, oktavà (lot. octava – aštuntoji), Katalikų Bažnyčioje – aštuonių dienų laikotarpis, per kurį švenčiamos didžiosios bažnytinės šventės. Yra Kalėdų (gruodžio 25–sausio 1) ir Velykų (nuo velyknakčio iki antrojo Velykų sekmadienio) aštuondieniai. Aštuondienio tradicija perimta iš judėjų religinių papročių (Kun 23, 36; 1 Kar 8, 65–66; 2 Kr, 29, 17; 30, 21). Velykų aštuondienis švenčiamas nuo 3 a. pabaigos; buvo skiriamas didysis Velykų aštuondienis (aštuonios Velykų laiko savaitės) ir mažasis (8 dienos po Velykų). Judėjų pavyzdžiu (1 Mak 4, 59) nuo 4 a. imta švęsti bažnyčios pašventinimo aštuondienį. 7 a. susiformavo Kalėdų ir Sekminių aštuondieniai. Aštuondienių skaičius pradėtas mažinti 16 a. popiežiaus Pijaus V nurodymu. 20 a. pradžioje popiežius Pijus X dar labiau jų sumažino. 1955 popiežiaus Pijaus XII dekretu palikti tik 3 seniausi ir svarbiausi aštuondieniai: Kalėdų, Velykų ir Sekminių. 1969 reformuotame Romos liturginiame kalendoriuje oficialiai panaikintas Sekminių aštuondienis. Į Lietuvos liturginį kalendorių papildomai įtrauktas Vėlinių aštuondienis (lapkričio 1–8).
2245