Ašūras

Ašras, Asras, senovės Asirijos miestas Tigro dešiniajame krante (dabartinio Kalat Šarkato griuvėsiai Irake).

Istorija

Nuo ketvirto tūkstantmečio prieš Kristų čia buvo huritų, semitų, akadų gyvenvietė, tranzitinės prekybos centras. Šaltiniuose minimas maždaug nuo 2300 prieš Kristų. Trečiame–antrame tūkstantmetyje prieš Kristų Ašūras buvo miestas-valstybė. Valdė renkama taryba, sudaryta iš limu (iždo priežiūra) ir ukulo (teismas, administracija). Nuo 18 a. pr. Kr. priklausė amoritams ir Babilonijai, 16–15 a. pr. Kr. – Mitanijai. 14 a. pr. Kr. tapo pirmąja Asirijos sostine; atleistas nuo mokesčių ir duoklių. 9 a. pr. Kr. nustojo būti karaliaus rezidencija. 614 pr. Kr. sugriautas medų. Apie 2–1 a. pr. Kr. buvo partų miestas.

Ašūro archeologinė vietovė (2014 04)

Tyrimai

19 a. Ašūro griuvėsius tyrė archeologai anglas Austenas Henry Layardas (1845–47) ir vokiečiai Robertas Koldewey (1855–1925), Walteris Andrae (1903–14). Atidengti dvigubų miesto sienų su bokštais fragmentai, rūmų liekanos, turtinga biblioteka, Ašūro ir Ištarės (trečio tūkstantmečio prieš Kristų pradžia) šventyklos, Šamašo ir Sino (17 a. pr. Kr.), t. p. Anu ir Adado (11 a. pr. Kr.) 2 dvigubos šventyklos, didžiulis kvadratinio plano zikuratas iš Tukultininurtos I laikų (1233–1197 pr. Kr.), gyvenamųjų ir prekybos kvartalų, partų laikų akmeninių skulptūrų.

1049

Dabartinė padėtis

2003 Ašūras įtrauktas į UNESCO saugomo pasaulio kultūros paveldo sąrašą, tais pačiais metais dėl regione vykstančių karo veiksmų bei grėsmės dėl statybų būti užtvindytam įrašytas ir į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą. 2015–16 teritoriją aplink Ašūrą kontroliavo Islamo valstybės grupuotė, esama žinių, kad Ašūro tvirtovė 2015 05 buvo susprogdinta. 2016 12 Irako kariuomenė regioną atsiėmė, bet organizuoti archeologinius tyrimus ten dar nesaugu.

2271