Asvos piliakalnis

moliniai indai iš Asvos piliakalnio

Ãsvos pliakalnis, piliakalnis Estijoje, Saaremos salos pietrytiniame pakraštyje.

Asvos piliakalnis yra 4–5 m aukščio, pailgas, vakarinis ir rytinis šlaitai – statūs, pietinis ir šiaurinis – nuolaidūs. Aikštelė ovalo formos (90 m ilgio ir 47 m pločio). Buvo įtvirtintas pylimais, aptvertas kalkakmenio nuolaužų siena.

1934 ir 1938–39 tyrinėjo R. Indreko, 1948 – A. Vassaras, 1949 – M. Schmiedehelm, 1965–66 – V. Lõugas. Ištirta 571 m² plotas.

Aikštelėje aptikta antžeminių pastatų, suskirstytų į atskiras patalpas su atvirais židiniais, liekanų. Ginklai, įrankiai ir papuošalai – daugiausia iš kaulo, rago ir akmens; rasta bronzinių įrankių (3) ir papuošalų (3), liejimo formų ir jų fragmentų. Keramika – lipdytinė, storasienė, lygiu akytu, kartais brūkšniuotu, paviršiumi, tekstilinė ir juoda, gludinta.

Asvos piliakalnis buvo svarbus bronzos dirbinių gamybos ir prekybos centras. Piliakalnyje gyventa 8–6 a. pr. Kr.–pirmo–antro tūkstantmečių sandūroje estų ir lyvių genčių protėvių.

Pagal Asvos piliakalnio ankstyvąjį kultūrinį sluoksnį R. Indreko 20 a. 5 dešimtmetyje buvo išskyręs Asvos kultūrą.

3044

1490

Asvos kultūra