atakà (pranc. attaque), veržlus padalinių, dalinių, junginių, t. p. lėktuvų, sraigtasparnių, laivų veržimasis į priekį per kautynes ar mūšį atidengiant didžiausią ugnį; lemiamas puolimo, kuriuo siekiama sunaikinti priešą, tarpsnis. Atakos rūšys: sausumos kariuomenės (motorizuotųjų pėstininkų, tankų), oro, jūros. Pagal laiką skiriama dieninė ir naktinė ataka, pagal kryptį – ataka į frontą (iš fronto), ataka į flangą ir ataka į užnugarį. Atakos pagrindinis rodiklis – puolančios kariuomenės greitis.
1689