ateitiniñkai, Ateitiniñkų federãcija, Lietuvos katalikiška asmenybės ugdymo organizacija, vienijanti moksleivius, studentus bei mokslą baigusius organizacijos narius.
Veikla
Ateitininkų federacijos logotipas (dailininkas A. Tamošaitis)
Ateitininkų veikla remiasi pagrindiniais katalikybės, tautiškumo, inteligentiškumo, šeimiškumo, visuomeniškumo principais. Siekia atnaujinti, stiprinti Lietuvos pilietinę visuomenę. Rengia jaunimo veiklos projektus, stovyklas, mokymo kursus, seminarus. Ateitininkų šūkis – Visa atnaujinti Kristuje! (Omnia Instaurare in Christo!). Ateitininkų federaciją sudaro Jaunųjų ateitininkų (10–14 m. moksleiviai), Moksleivių ateitininkų (15–18 m.), Studentų ateitininkų (aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentai), Ateitininkų sendraugių (baigę mokslus ateitininkai) sąjungos. Federacija vienija daugiau kaip 1500 narių ir kandidatų.
Istorija
1910 02 19 Leuveno katalikiškajame universitete Belgijoje buvo sudaryta pirmoji būsimos sąjungos valdyba. Organizacija įsteigta 1911 Kaune. Pirmoji sąjungos konferencija įvyko 1911 07 15. Pirmąsias slaptas kuopeles sudarė skaičiusieji žurnalą Ateitis. Ateitininkų sąjunga 1927 reorganizuota į moksleivių, studentų ir sendraugių ateitininkų federaciją. 1930 Švietimo ministerijai uždraudus moksleivių kuopeles vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose, ateitininkai viešai veikė aukštosiose mokyklose. 1912 ateitininkų moksleivių buvo apie 250, studentų apie 50, 1930 ateitininkų moksleivių sąjunga turėjo 27 kuopas (apie 3550 narių). 1932 Vytauto Didžiojo universitete buvo 12 ateitininkų studentų korporacijų, 596 nariai, visose Lietuvos aukštosiose mokyklose – apie 800 narių, ateitininkų sendraugių sąjungoje – 14 skyrių, 300 narių. 1936 parengta programa Į organinės valstybės kūrimą ir paskelbė žurnale Naujoji Romuva. Programoje buvo pasisakoma už demokratijos puoselėjimą, nubrėžti demokratinės valstybės principai.
Vilkaviškio ateitininkų kuopelės nariai (1920); antroje eilėje antra iš dešinės – Salomėja Nėris (© Maironio lietuvių literatūros muziejus)
Nuo 1940 ateitininkai įsitraukė į aktyvią rezistenciją. Nuo 1945 veikė Vokietijoje, Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Pietų Amerikos valstybėse.
1989 01 07 nuspręsta atkurti Lietuvos ateitininkų federaciją, atkuriamasis suvažiavimas įvyko 1989 11 25 Vilniuje, Lietuvos ateitininkų krašto valdybos pirmininku išrinktas A. P. Žygas.
Kauno moksleivių ateitininkų vakaro programa (1925; © Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus)
Leidiniai
Ateitininkų federacijos spaudos leidiniai: Ateitis, Naujoji vaidilutė, Židinys, Ateities spinduliai (ėjo 1916–1918), Ateities spinduliai (ėjo 1947–1948).
Vadovai
Ateitininkų vadovai: P. Dovydaitis (1921–1927), S. Šalkauskis (1927–1930), K. Pakštas (1930–1940), A. Damušis (1946–1952), S. Sužiedėlis (1952–1963), J. Girnius (1963–1967), J. Pikūnas (1967–1973), P. Kisielius (1973–1979), J. B. Laučka (1979–1983), K. Pemkus (1983–1985), J. Polikaitis (1985–1997).
Ateitininkų federacijos pirmininkai: Vygantas Malinauskas (1997–2000 ir 2006–2010), Vidas Abraitis (2000–2003), Liutauras Serapinas (2003–2006), Rozvita Vareikienė (2010–2014), Vaidotas Vaičaitis (2014–2018), Justinas Juknys (2018–2020), Vytis Turonis (2020–2024), Gediminas Plečkaitis (nuo 2024).
2271
Jaunųjų ateitininkų sąjunga; Moksleivių ateitininkų sąjunga; Studentų ateitininkų sąjunga; Ateitininkų sendraugių sąjunga