atitikmo prncipas, mokslo metodologinis principas, kilęs iš teorinės fizikos (atotykio principas). Atitikimo principą pirmą kartą suformulavo N. Bohras 1923, tirdamas kvantinę mechaniką. šis principas teigia, kad vienos gamtamokslės teorijos pakeitimas kita atskleidžia ne jų skirtingumą, bet ryšį, perimamumą, kuris gali turėti matematinę raišką. Filosofinė atitikimo principo esmė yra ta, kad jis išreiškia pažinimo tapimą universaliu ir perimamu. Šį principą 20 amžiaus 8 dešimtmetyje kritikavo konvencionalizmo atstovas P. K. Feyerabendas. Jis įrodinėjo, kad atitikimo principas paremtas tik senosios ir naujosios teorijų formalių matematinių raiškų sutapimu (ribiniais atvejais), bet tokiu formaliu būdu šių teorijų ontinių prasmių ekvivalentiškumo nustatyti negalima.
1570