atklausa, parengiamoji tradicinių lietuvių vestuvių apeigų dalis; atsiklausimas dėl sutikimo priimti piršlius (piršlybų pradžia).
Besiperšantis vaikinas arba jo tėvai prašydavo pažįstamo vyro ar moters apsilankyti merginos namuose ir sužinoti, ar bus priimti piršliai. Kartais tai darydavo būsimas piršlys; Mažojoje Lietuvoje (17 a.) jis iškart pasakydavo atvykimo tikslą (nebuvo vaišinamas), Užnemunėje (20 a. pradžioje) piršlys į atklausus važiuodavo iškilmingai, žiemą su skambalu. Ilgiausiai (dar 20 a. 4 dešimtmetyje) atklausai išliko Rytų Aukštaitijoje; siųsta moteris apsimesdavo atėjusi kita dingstimi ir tarp kitko užsimindavo apie norintį pasipiršti vaikiną. Dažnai atsiklausėjui (Šiaurės Lietuvoje vadintas tulku, tulkininku) būdavo atsakoma: Prašom. Vartai neužkelti.
2273
-atsiklausėjas; -tulkas; -tulkininkas