Atlanta (Atlánta), miestas Jungtinių Amerikos Valstijų pietryčiuose, Mėlynųjų kalnų (Apalačų kalnų dalis) papėdėje, prie Chattahoochee upės; Džordžijos valstijos centras.
Atlanta
Plotas 351 km2. 499 100 gyventojų (2022); 6347 km2 ploto aglomeracijoje 5,0 mln. gyventojų (2020).
22 486 km2 ploto Atlantos-Sandy Springso-Alpharettos metropolinėje statistinėje teritorijoje 6,22 mln. gyventojų (2022).
2020 gyventojų surašymo duomenimis Atlantos mieste 48,2 % gyventojų buvo afroamerikiečiai, aglomeracijoje – 37,6 %.
Tarptautinis oro uostas Hartsfield‑Jackson Atlanta International Airport (didžiausias pasaulyje; 2022 pervežta 93,7 mln. keleivių). Metropolitenas (130 km). Aviacijos ir raketų pramonė (Atlantos priemiestyje Mariettoje). Automobilių dalių, ryšio priemonių gamyba, metalo apdirbimas, chemijos, baldų, popieriaus, poligrafijos, tekstilės, siuvimo, maisto (ir gėrimų) pramonė (Coca‑Cola Company būstinė).
Džordžijos valstijos (įkurtas 1913), Emory (įkurtas 1836), Atlantos valstijos metropolinis (įkurtas 1974) universitetai, Džordžijos technologijos institutas (įkurtas 1885), daug kitų aukštųjų mokyklų. Planetariumas. Neorenesansinis Kapitolijus (1888), neogotikinė rotušė, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento J. Carterio centras (1983) ir biblioteka-muziejus.
Atlantos centrinėje dalyje yra architekto J. Portmano suprojektuotų dangoraižių. 1968 įkurtą Woodruffo menų centrą sudaro Highʼų muziejus (1983, architektas R. Meieris), koncertų salė, dailės mokykla ir teatras.
2271
Istorija
Miestas pradėjo kurtis 1837 (tada vadintas Terminu, 1843–45 – Marthasville’iu). Miesto teisės nuo 1847. 1864 (per Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinį karą) Atlanta buvo sudeginta. Nuo 1868 – valstijos centras. 20 a. 7 dešimtmetyje – Jungtinių Amerikos Valstijų afroamerikiečių judėjimo centras. 1996 Atlantoje įvyko XXVI vasaros olimpinės žaidynės.
2097