atlantinė perpelė
atlántinė pepelė (Alosa fallax), pepelė, silkinių (Clupeiformes) būrio, silkinių (Clupeidae) šeimos žuvis. Paplitusi Atlanto pakrantėse nuo Norvegijos iki Maroko, Baltijos, Šiaurės, Juodojoje ir Viduržemio jūrose. Kūnas iki 60 cm ilgio (dažniausiai sugaunamos 30–35 cm), iki 1,5 kg masės. Nugara tamsi, melsvai violetinio atspalvio, šonai ir pilvas sidabriški. Išilgai šonų eina tamsių dėmių eilė. Minta vėžiagyviais, smulkiomis žuvimis. Subręsta 3–4 metų. Praeivės. Neršia upių žiotyse gegužės mėnesį labai triukšmingai, sukeldamos plerpiantį garsą (iš to kilo pavadinimas). Jautrios įvairioms cheminėms medžiagoms, teršiamų upių deltose nesiveisia. Vertingos verslinės žuvys. Lietuvoje perpelė pavasarį migruoja neršti į Nemuno žemupį. 20 amžiuje nuo 5 iki 6 dešimtmečio vidurio Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje buvo sugaunama 200–300 t perpelių per metus. Dėl taršos buvo pradėjusios nykti, 20 a. pabaigoje sumažėjus taršai jų ištekliai atsikūrė.