ãtlasas (pagal gr. mitinio titano Atlanto vardą), geogrãfinis ãtlasas, sisteminis tam tikros teritorijos ir tematikos tarpusavyje susijusių žemėlapių rinkinys, dažniausiai knygos pavidalo.
Dabartinių atlasų savybės: vidinė vienovė, suderinamumas ir tarpusavio papildomumas. Žemėlapiai išdėstomi taip, kad vienas kitą papildytų ir vienas su kitu derintųsi; parenkamos panašios kartografinės projekcijos, artimi masteliai, palyginami sutartiniai ženklai ir duomenys; visuose žemėlapiuose stengiamasi išlaikyti vienodus generalizavimo, kartografavimo ir apipavidalinimo principus. Atlasai skirstomi: pagal vaizduojamą teritoriją – į pasaulio ir regioninius (valstybių, sričių), pagal turinį – į bendruosius geografinius, specialiuosius, kompleksinius, pagal paskirtį – į mokslinius informacinius, kraštotyrinius, turistinius, kelių, mokslinius atlasus, pagal didumą – į stalinius, kišeninius, pagal įrišimą – surištus į knygą, susegtus į aplanką, sudėtus į dėklą. Atskirą grupę sudaro skaitmeniniai (elektroniniai) atlasai. Be žemėlapių, į atlasą įeina aiškinamasis tekstas, geografinių objektų sąrašas, diagramos, lentelės.
Istorija
Gerardo Merkatoriaus ir jo sūnaus leisto (1585–95) žemėlapių rinkinio Atlas sive cosmographicae meditationes de fabrica mundi et fabricati figura (Atlasas arba kosmografiniai pasaulio struktūros ir formos atspindžiai) puslapis
Atlaso pavadinimą pirmasis pavartojo G. Merkatorius (1595). Dabartinio atlaso prototipu laikomas Klaudijo Ptolemajo (2 a.) 27 geografinių žemėlapių rinkinys (Europos dalių, Afrikos, Azijos ir visos oikumenos žemėlapiai), kuriems sudaryti Klaudijas Ptolemajas sukūrė ir panaudojo cilindrinę projekciją. XV a. Italijoje Klaudijo Ptolemajo žemėlapiai buvo perdirbinėjami ir sudaromi nauji rinkiniai. 16 a. italų kartografinę patirtį perėmė olandai. 1570 flamandų kartografas A. Ortelijus išleido atlasą Viso pasaulio vaizdas (Theatrum orbis terrarum). Kiti žymesni 16 a. atlasai: L. J. Waghenaerio Jūrų veidrodis (Spieghel der zeevaerdt 2 tomai 1584–84), G. Merkatoriaus Atlasas, arba Kosmografiniai apmąstymai (Atlas, sive Cosmographicae meditationes 1595). Joano ir Corneliuso Blaeu atlase Viso pasaulio vaizdas arba Naujasis atlasas (Theatrum orbis terrarum, sive Atlas novus 4 tomai 1640–45) buvo išspausdintas M. K. Radvilos 1613 išleistas LDK žemėlapis. 17 a. Prancūzijoje išleisti N. Sansono pasaulio atlasai Visų pasaulio dalių svarbiausieji žemėlapiai (Cartes générales de toutes les parties du monde 1655) ir H. A. Jaillot jūrų atlasas Prancūzų Neptūnas (Le Neptune Français 1693).
Pirmasis atlasas Rusijoje – Semiono Remezovo sudaryta Sibiro brėžinių knyga (1701); vėliau pasirodė Ivano Kirilovo Visos Rusijos imperijos atlasas (1734) ir Peterburgo mokslų akademijos Rusijos atlasas (1745). 19 a. Vokietijoje išleista pasaulio atlasų, kuriuose jau buvo 250–500 tūkst. vietovardžių: Andree’s Allgemeiner Handatlas (1881–1930), A. Stillerio Handatlas (1816–1937), Heinricho Karlo Wilhelmo Berghauso fizinis geografinis atlasas.
Didžiausi 20 a. pasaulio atlasai išleisti: Italijoje Atlante Internazionale (1929), SSRS Atlas mira (1954), Didžiojoje Britanijoje Atlas of the World (5 tomai 1955–59). Nuo 19 a. pabaigos leidžiami kompleksiniai ir šakiniai atlasai. Tarptautinės geografų sąjungos Generalinė asamblėja 1956 priėmė nutarimą dėl kompleksinio viso Žemės rutulio kartografavimo ir nacionalinių atlasų sudarymo. 20 a. detalius atlasus išleido daugiau kaip 20 šalių.
Lietuvoje
Lietuvoje 19 a. pradžioje istorinius atlasus sudarinėjo ir leido Vilniaus universiteto profesorius J. Lelevelis. 1923 išleistas E. Debės (Debeso) Mažasis mokyklos atlasas, kurį iš vokiečių kalbos išvertė ir savo sudarytais žemėlapiais papildė A. Vireliūnas. Lietuvos geografinių atlasų projektą 20 a. 4 dešimtmetyje buvo sudaręs K. Pakštas, tačiau išleisti nepavyko. Lietuvos mokykloms P. Šinkūnas 1938 parengė pasaulio Geografijos atlasą. Vilniaus universiteto Kartografijos laboratorija (įsteigta 1966, nuo 1995 Kartografijos centras) sudarė 466 žemėlapius, iš kurių parengtas ir 1981 išleistas Lietuvos TSR atlasas (lietuvių ir rusų kalba). Istorijos institutas parengė ir išleido Lietuvos TSR archeologijos atlasą (1974–78), Lietuvių kalbos ir literatūros institutas – Lietuvių kalbos atlasą (1977–82), Lietuvos geologijos institutas – Baltijos šalių ir gretimų teritorijų litologinių ir paleogeografinių žemėlapių atlasą (1990, anglų ir rusų kalba). 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje išleista daug mokyklinių atlasų.
Lietuvos kelių atlaso viršelis (išleistas 2010)
L: A. Samas Žemėlapiai ir jų kūrėjai Vilnius 1997.
1858