atleidmas nuo bausms, asmens, apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinto kaltu, sąlyginis arba besąlygis atleidimas nuo visos ar dalies paskirtos bausmės atlikimo.
Lietuvoje atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo bei sušvelninti paskirtą bausmę gali tik teismas. Išimtys – Lietuvos Respublikos Seimo teisė leisti amnestijos aktus bei Lietuvos Respublikos Prezidento teisė teikti malonę nuteistiesiems (nuteistojo prašymas dėl malonės turi atitikti Malonės prašymų nagrinėjimo nuostatuose keliamus reikalavimus).
Baudžiamasis kodeksas (2000) ir Bausmių vykdymo kodeksas (2002, abu įsigaliojo 2003) numato atleidimo nuo bausmės rūšis: dėl ligos (sunkios, nepagydomos ar psichikos ligos), amnestija, malonė.
Bausmių vykdymo kodekse t. p. numatyta galimybė nuteistąjį laisvės atėmimo bausme atleisti nuo tolimesnio bausmės atlikimo lygtinai (bausmės vykdymo atidėjimas) paleidžiant jį iš pataisos įstaigos. Taikoma nuteistiesiems, kurie atliko tam tikrą dalį jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir kurių žema nusikalstamo elgesio rizika arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems vykdoma probacija, kurios vykdymo, sąlygų keitimo ir panaikinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (2011, įsigaliojo 2012).
Bausmių vykdymo kodekse nustatytos kategorijos nuteistųjų, kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas, pvz., atliekantiesiems laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, nuteistiesiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme.
Bausmių vykdymo kodeksas t. p. reglamentuoja atleidimą nuo bausmės atlikimo dėl neįgalumo, pensinio amžiaus ir nėštumo (atleidžiamam nuo bausmės atlikimo asmeniui skiriama Baudžiamajame kodekse numatyta baudžiamojo poveikio priemonė).
2238