atliek tvakymas Lietuvojè. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 vienam Lietuvos gyventojui teko 483 kg komunalinių atliekų, apimančių tiek mišrias atliekas, tiek atskirai surenkamas frakcijas (popierių, stiklą, plastiką, metalus, tekstilę ir kita). Susidarančių atliekų apskaitai yra naudojama Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS), kuriai informaciją privalo teikti atliekas generuojančios ir tvarkančios įmonės. Eurostat duomenimis, 2020 vienam Lietuvos gyventojui teko 2396 kg visų atliekų, iš kurių mineralinės atliekos (įskaitant bendrovės Lifosa susidarantį fosfogipsą) sudarė 629 kg, juodojo metalo atliekos – 288 kg, mišrios komunalinės atliekos – 286 kg, įvairios pavojingos gamybinės ir buitinės atliekos – 92 kg, popieriaus atliekos – 73 kg, medienos atliekos – 54 kg, plastiko atliekos – 40 kg, stiklo atliekos – 34 kg, gumos atliekos – 11 kg, elektros ir elektroninės įrangos atliekos – 9 kg, tekstilės atliekos – 5 kg, baterijų ir akumuliatorių atliekos – 4 kg.
Atliekų tvarkymą reglamentuojantys įstatymai
Pagrindiniai atliekų tvarkymą reglamentuojantys dokumentai yra Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų bei 1998 priimtas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas. Kiti galiojantys atliekoms tvarkyti svarbūs įstatymai ir teisės aktai: Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės, Atliekų tvarkymo taisyklės, Gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų teikimo taisyklės, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės, Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės, Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės, Atliekų kiekio nustatymo taisyklės, Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklės, Baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklės.
2000 buvo priimtas Vietinės rinkliavos įstatymas, pagal kurį savivaldybės nustato rinkliavas už atliekų tvarkymą. 2001 priimtas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas. 2002 į Lietuvos įstatymus buvo perkelti bendrieji ES Atliekų diretyvos ir Pavojingų atliekų direktyvos reikalavimai, t. p. patvirtinti Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai. 2004 prasidėjo mišrių ir atskirai surenkamų atliekų surinkimo ir transportavimo, perdirbimo ir kompostavimo techninių sistemų plėtra. 2006 įsteigta 10 Regioninių atliekų tvarkymo centrų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Alytaus, Marijampolės, Telšių ir Tauragės), koordinuojančių atliekų tvarkymo sistemų funkcionavimą ir atliekas surenkančių, transportuojančių ir apdorojančių įmonių veiklą.
Surinkimas ir transportavimas
Gamybinėse ir paslaugų įmonėse (įskaitant ir sveikatos priežiūros įstaigas ir įmones) susidarančios atliekos laikomos specialiai tam skirtuose konteineriuose ir specialiose patalpose ar vietose. Į tvarkymo vietą šios atliekos yra transportuojamos pagal sutartis su atliekų tvarkymo įmonėmis. Statybvietėse susidarančios statybos ir griovimo atliekos renkamos į specialius transportavimui skirtus konteinerius. Gatvių ir parkų atliekoms surinkti t. p. naudojama speciali įranga. Gyventojų komunalinėms atliekoms surinkti pirmiausia naudojama konteinerinė sistema. Individualių namų gyventojams išduodami mišrioms atliekoms skirti konteineriai, t. p. gyventojams pageidaujant gali būti išduodami ir konteineriai žaliosioms atliekoms, stiklui, bendri konteineriai popieriui, plastikui ir metalams. Daugiabučių namų gyventojai susidarančias atliekas išmeta į antžeminius arba požeminius mišrių atliekų, popieriaus, plastiko-metalo ir stiklo konteinerius. Kai kuriose savivaldybėse į specialius uždarus konteinerius surenkami ir naudoti dar tinkami padėvėti drabužiai. Atliekos iš gyventojų į tvarkymo vietą specialiu transportu išvežamos pagal nustatytą grafiką, tačiau neretai daugiabučiams namams skirti konteineriai užsipildo greičiau, nei ateina atliekų išvežimo laikas. Planuojama sukurti maisto ir virtuvės atliekų konteinerinio surinkimo iš gyventojų sistemą; kol kas tai sėkmingai įgyvendinama tik Alytuje. Smulkios elektros ir elektronikos atliekos iš gyventojų surenkamos daugelyje įstaigų bei Elektros ir elektronine įranga (EEĮ) prekiaujančiose parduotuvėse esančiuose konteineriuose, pasenę vaistai – vaistinėse. Kiekvienoje savivaldybėje veikia atliekų surinkimo aikštelės, kur gyventojai savarankiškai gali nemokamai atvežti stambiąsias atliekas (senus baldus), elektros ir elektronikos įrangos atliekas, naudotas padangas, statybines atliekas, perdirbti tinkamas plastiko, metalo, popieriaus, stiklo atliekas, tekstilės atliekas, pavojingas atliekas, t. p. ir naudoti tebetinkamus senus daiktus. Nuo 2016 pradėjo veikti užstato sistema, prekybos centruose esančiuose taromatuose priimama didelė dalis gamintojų ir importuotojų paženklinamų metalinių, stiklinių ir plastikinių (PET) gėrimų pakuočių – taip didėja atskiras perdirbamų atliekų surinkimas. Iš stiklinių butelių taromatuose kol kas surenkami alaus ir nealkoholinių gėrimų buteliai, tačiau planuojama surinkti ir dalies alkoholinių gėrimų butelius.
Atliekų perdirbimas
Atskirai surinktos perdirbti tinkamos atliekos prieš perdirbimą yra dar papildomai išrūšiuojamos, atskiriant tas dalis, kurių kol kas perdirbti negalima. Šios atliekos yra šalinamos sąvartynuose arba deginamos jėgainėse. Dažniausiai perdirbti tinkamos atliekos yra tik paruošiamos (smulkinamos, presuojamos) ir tada eksportuojamos į užsienį. Tokioms atliekoms pirmiausia priklauso metalo atliekos ir tekstilė. Dalis atliekų yra perdirbama ir Lietuvoje. Spalvoto butelių stiklo dūženos yra naudojamos kaip žaliava (bendrovė Kauno stiklas). Popieriaus atliekas perdirba bendrovė Grigeo. Panaudota elektros ir elektronikos įranga yra išardoma, smulkinama ir perskiriama į perdirbamus komponentus (bendrovė EMP Recycling). Sudėtingiausia situacija tebėra plastiko atliekų perdirbimo srityje. Verslo atstovai dažniausiai yra suinteresuoti tik švarių plastiko gamybinių atliekų perdirbimu. Be to, iš atskirai surinktų plastiko komunalinių atliekų po papildomo rūšiavimo faktiškai perdirbamos tik polietileno plėvelė ir PET buteliai. Didelė dalis iš polipropileno ir polistireno pagamintų maisto pakuočių lieka neperdirbtos. Didžiausias plastiko atliekų perdirbėjas yra bendrovė Plasta.
Kompostavimas ir anaerobinis pūdymas
Individualių namų sodybose vis labiau plinta žaliųjų ir maisto atliekų kompostavimas specialiuose konteineriuose. Kiekviena Lietuvos savivaldybė turi žaliųjų atliekų atviro kompostavimo aikšteles, kuriose kompostuojama medžiaga prieš kompostavimą yra smulkinama, o ją kompostuojant nuolat permaišoma. Tačiau atskirai surenkamos maisto atliekos uždaras dar nėra kompostuojamos. Maisto atliekų anaerobinis pūdymas tunelyje vykdomas Alytaus rajono savivaldybėje, Takniškių atliekų tvarkymo technologijų parke. Iš gautų biodujų yra gaminama elektros energija šio parko reikmėms. Maisto ir žemės ūkio atliekų apdorojimą anaerobiniuose reaktoriuose išgaunat biodujas kol kas vykdo tik pavieniai entuziastai, o pats procesas dažniausiai vykdomas vandenvalos stotyse apdorojant nuotekų dumblą.
Druskininkai pirmieji Lietuvoje išdalijo privačių namų gyventojams konteinerius maisto atliekoms ir pradėjo atskirą maisto atliekų surinkimą (2019, Druskininkų savivaldybės archyvas)
Mechaninis biologinis apdorojimas
Surinktos mišriosios komunalinės atliekos patenka į Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) stotis. 2013 kiekviename atliekų tvarkymo regione pradėjo veikti 11 stočių, kuriose mechaniškai atskirtà biologiškai skaidi atliekų dalis apdorojama aerobiniu būdu, o dviejose MBA stotyse Alytuje ir Utenoje – anaerobiniu būdu, išgaunant biodujas ir panaudojant jas vietoje elektrai gaminti. Proceso metu t. p. išskiriami juodieji ir spalvotieji metalai, dalis plastikų. Didžiausia dalis mechaniškai atskirtų atliekų keliauja į nepavojingų atliekų deginimo jėgaines, nedegios atliekos – į sąvartynus. Biologinio apdorojimo metu gautas techninis kompostas naudojamas sąvartynams perdengti.
Atliekų deginimas
2013 pradėjo veikti pirmoji komunalinių atliekų deginimo kogeneracinė jėgainė Klaipėdoje, kitos – Kaune (2020) ir Vilniuje (2021). Šiose jėgainėse deginama MBA įrenginiuose gaunama didelio šilumingumo frakcija, t. p. neperdirbamos popieriaus, plastikų, medienos ir tekstilės atliekos. Deginimui naudojami modernūs įrenginiai su efektyvia teršalų šalinimo įranga. Vykdoma nuolatinė teršalų koncentracijos dūmuose stebėsena. Pagaminta energija šilumos ir elektros pavidalu panaudojama miestų reikmėms. Degimo metu susidarantys dugno pelenai šalinami regioniniuose sąvartynuose; tikimasi, kad po detali tyrimų juos bus galima panaudoti kelių statybai. Dūmų valymo įrenginiuose sulaikyti lakieji pelenai yra pavojinga atlieka, jie išvežami tvarkyti į užsienį.
Iš MBA gautą didelio šilumingumo frakciją galima perdirbti į vadinamąjį kietąjį atgautąjį kurą (KAK) ir panaudoti jį cemento gamyboje. Tokios dar neįgyvendintos galimybės yra bendrovėje Akmenės cementas, kol kas joje iš atliekų deginamos tik naudotos padangos.
Diegiant nepavojingų atliekų deginimą įvairios populistinės jėgos tam smarkiai priešinosi, o dabartiniu metu tokių atliekų deginimas dažnai vertinamas kaip priemonė, trukdanti plėtoti atliekų perdirbimą. Tačiau reali trikdžių priežastis yra verslo nenoras naudoti žinomas atliekų perdirbimo technologijas.
Atliekų šalinimas sąvartynuose
Ilgą laiką bene vienintelis atliekų tvarkymo būdas buvo jų šalinimas sąvartynuose. Iki prasidedant atliekų sistemos pokyčiams veikė daugiau kaip 900 įvairaus dydžio sąvartynų. 2007 pradėta eksploatuoti 11 regioninių modernių nepavojingų atliekų sąvartynų su dujų surinkimo ir filtrato apdorojimo sistemomis.
Atskirose šių sąvartynų sekcijose šalinamos ir netinkamos perdirbti statybinės ir griovimo atliekos. Pradėjus veikti MBA ir nepavojingų atliekų deginimo stotims, techninis kompostas ir atliekų deginimo dugno pelenai tapo pagrindinėmis į sąvartyną patenkančiomis medžiagomis. 2009 uždaryti ir rekultivuoti senieji rajoniniai bei seniūnijų sąvartynai. Didžiausias gamybinių atliekų sąvartynas bendrovės Lifosa teritorijoje, kur šalinama fosforinių trąšų gamybos atlieka – fosfogipsas.
fosfogipso sankaupos (bendrovė Lifosa, Kėdainiai)
Pavojingų atliekų tvarkymas
Pavojingų atliekų surinkimo ir tvarkymo veiklą vykdo dvi įmonės – Žalvaris ir Toksika. Pastaroji naudojasi ir Šiaulių rajono savivaldybėje veikiančiais pavojingų atliekų deginimo įrenginiu (nuo 2014) ir pavojingų atliekų sąvartynu (nuo 2015).
3262